- אז תתענג על ה' והרכבתיך על במתי ארץ, ואכלתיך נחלת יעקוב אביך, כי פי ה' דיבר. ישעיה נח – יד, זוהר, לך לך, ומלכי צדק Tada mėgausies Kūrėju, ir pakelsiu tave į žemės aukštumas, ir valgysi savo tėvo Jakovo palikimą, nes taip pasakė Kūrėjo burna. (Ješaja 58 – 14)
זהר הקדמת ספר הזהר פקודי אורייתא פקודא תריסר ותליסר
Zohar Akdamat Sefer aZohar Toros Įsakymai. Dvyliktas ir Tryliktas
rabi Šimonas ben Jochajus
Uždaryti užduotį
(Ištraukos)
Zohar
Dvylikta priedermė – atnešti medžio vaisių pirmuonis.
Kaip parašyta: „Kiekvienas medis, kuriame yra medžio vaisius, sėjantis sėklą jums bus valgymui“ (Berešit 1 – 29).
Tai, kas skirta Kūrėjui (dešimtinę), draudžiama valgyti (dabartinėms kartoms).
Tai reiškia, kad „dešimtinę“ ir medžio vaisių pirmuonis“ buvo leista valgyti „jiems“, t.y. Adamo kartai, kaip parašyta: „jums bus valgymui“.
„Jums“ (Adamo kartai), o ne paskesnėms kartoms.
Sulam (Jehuda Ašlagas)
Kaip jau parašyta 11 įsakyme, kad čia kalba eina apie du įsakymus:
„Vienas atiduoti pajamų dešimtinę, o kitas – atiduoti pirmuonis medžio vaisius“.
Tai reiškia, kad kalbama apie „dešimtines“ ir „pirmuonis“.
Ir pasakyta: „daviau jums“, t.y. Adamo kartai, t.y. tik „jums“ daviau valgyti, o ne kartoms po jūsų...
Taigi čia yra kalbama ne apie tai, ką galima mums valgyti iš žemės derliaus, bet apie tai ką draudžiama.
Ir tai – „dešimtinės“ bei „pirmuonys“.
Zohar
Trylikta priedermė – tai išpirkti (פדיון – pidjon) pirmgimį sūnų ir „pritvirtinti“ jį prie gyvenimo.
Yra du valdytojai, vienas atsakingas už gyvenimą, o kitas už mirtį, ir jie abu stovi prie žmogaus. Kai žmogus išperka sūnų, išperka iš to „mirties valdytojo“, kad jis negalėtų valdyti žmogaus.
Tai paslaptis parašymo: „Ir pamatė Kūrėjas viską, ką padarė“ (Berešit 1 – 31).
Taigi bendrai: „ir štai gerai (והנה טוב – vehine tov)“ – „gyvenimo valdytojas“, o
„labai“ (מאוד – meod) – „mirties valdytojas“.
Su sūnaus išpirka sustiprėja „gyvenimo valdytojas“, ir susilpnėja „mirties valdytojas“.
Su šia išpirka (pidjon) „nuperkamas“ sūnui gyvenimas, o bloga pusė palieka jį, ir jau negali prisiliesti.
Sulam (Jehuda Ašlagas)
Nagrinėjama eilutė: „ir pamatė Kūrėjas viską, ką padarė, ir štai gerai labai“.
Kur „ir štai gerai“ – „gyvenimo angelas“, „labai“ – „mirties angelas“.
Šeštą kūrimo dieną, parašyta „šešta diena“ (יום הששי – jom hašiši) parašyta su artikeliu, kaip nuoroda į 5 val. (Berešit 1-31).
Taigi, tada labai aukštai pakilo dvasiniai pasauliai, pirmasis Adamas gavo chaja šviesą (mochiną) visu pilnumu, ir to dėka anuliavosi „mirties angelo“ jėga.
Ir ne tik, bet aspektas „labai (meod)“ sušvelnėjo (pasisaldino), kaip bus tik „Galutiniame ištaisyme“, paslaptyje „praryta amžiams mirtis“ (Ješaja 25 – 8).
Todėl Zoharas duoda užuominą „ir štai gerai“ – tai gyvybės angelas, „labai“ – tai mirties angelas. Tačiau dabar, po „Pažinimo medžio“ nuodėmės, pasauliai jau nebepakyla penktą valandą, Šabato išvakarėse taip aukštai.
Ir todėl reikalinga ypatinga priedermė, kad galėtumėme pasiruošti ir sutelkti jėgas per Šabatą šviesos chaja pritraukimui, ir ši priedermė – žmogaus „pirmgimio išpirkimas“.
Taigi, „su šia išpirka yra „nuperkamas“ sūnui gyvenimas (חיים – chajim, t.y. šviesa chaja, gyvenimo šviesa), ir mirties angelas susilpnėja.
Lygiai kaip tai pirmam Adamui padarė pats Kūrėjas, paslaptyje "ה" (žymimasis artikelis) žodyje „šešta diena“ (jom hašiši).
Taigi, tada „mirties angelas“ pasidarė „labai geras“.
Ir dabar, šios priedermės dėka, galima susilpninti „mirties angelo“ jėgas, kaip buvo tada, nors ir nepašalinant jų visiškai.
Taigi, šio „pirmgimio išpirkimo“ dėka yra „nuperkamas“ sūnui gyvenimas, o „blogio jėga“ visiškai palieka kūdikį.
Ir taip pat žmogui yra galimybė (jėgų) gauti Šabato šviesą (mochiną).
