• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

זהר הקדמת ספר הזהר פקודי אורייתא פקודא שתיתאה  

Zohar Akdamat Sefer aZohar Toros Įsakymai. Šeštas

rabi Šimonas ben Jochajus

                                                                 (Ištraukos)

                                                             Zohar

Šešta priedermė, tai užsiimti „veisimusi ir dauginimusi“.
Tas, kas užsiima veisimusi ir dauginimusi, sąlygoja, kad ta upė (Zeir anpin sfira jesod) tekėtų pastoviai.
Tada upės vandenys niekada neišsenka, ir jūra (sfira malchut) prisipildo iš visų pusių.
Ir iš to medžio atsinaujina ir išeina naujos sielos, o virš šių sielų padaugėja didelės kariuomenės, kad saugotų tas sielas...
Apie tai parašyta:
„Ir išves vanduo knibždančius, gyvą dvasią (נפש חיה – nefeš chaja)“ (Berešit 1 – 20).
Tai švento sandorio (ברית – brit) ženklas, t.y. upė, išeinanti ir ištekanti, kurios vandenys didėja ir šlama daugeliui sielų ir tam gyviui (חיה – chaja)...

Ir kartu su šiomis sielomis, įeinančiomis pas šį gyvį (malchut), išeina keletas paukščių (t.y. angelų), kurie sklando ir klaidžioja po visą pasaulį.
Ir kai siela išeina į šį pasaulį, su ja iš to medžio išeina ir šis paukštis, kuris sklandė ir išėjo su ta siela.
Kiek (angelų) išeina su kiekviena siela?
Du.
Vienas – iš dešinės ir kitas iš – kairės.
Jei žmogus nusipelnė, šie angelai saugo jį.
Kaip parašyta:
„Ir savo angelams įsakys, kad saugotų tave visuose keliuose“ (Tehilim 91 – 11).
O jei žmogus nenusipelnė, jie (angelai) kaltina jį...

Ir tas, kuris atsitraukia nuo „veisimosi ir dauginimosi“, tas lyg sumažina „formą“, sudarančią visas formas, t.y. žmogaus formą, ir sąlygoja tai upei (Zeir anpin), kad netekėtų jos vandenys.
Todėl toks žmogus pažeidžia savo šventą sandorį (ברית brit) iš visų pusių.
Apie jį parašyta:
„Ir išeis ir pamatys žmonių, nusidėjusių Man, lavonus“ (Ješaja 66 – 24).
Man būtent.
Tai tas, kuris sako savo sielai ir kūnui neįeiti už „užtvaros“, pas Kūrėją, ir išvaro juos iš šio pasaulio.