• וימררו את חייהם בעבדה קשה בחמר ובלבנים ובכל עבדה בשדה את כל עבדתם אשר עבדו בהם בפרך. שמות א' – יד Apkartino mūsų gyvenimą sunkiu darbu...ir visais lauko darbais, kuriuos dirbo vergiškai“ (Šmot 1 – 14).

זהר הקדמת ספר הזהר פקודי אורייתא פקודא תניינא  

Zohar Akdamat Sefer aZohar Toros įsakymai. Antras (2)

rabi Šimonas ben Jochajus

                                                              (Ištraukos)

                                                          Zohar

Mokėmės.

Iš dviejų pusių pasireiškia meilė Kūrėjui.
Yra kas myli Kūrėją, nes turi turtus, ilgus metus, aplink jį vaikai, jis valdo savo priešus, jo keliai sutvarkyti, iš šio viso gerumo ir myli Kūrėją.
Tačiau, jei jam atsitinka nelaimė, t.y. Kūrėjas pasuka „likimo ratą“ sunkiais teismais, tada žmogus jau nekenčia Kūrėjo, ir nebemyli Jo visai.
Todėl meilė, turinti pagrindą (priežastį), nesiskaito meile.
(Taigi, jei meilė pagrįsta kokia tai priežastimi, dingus priežasčiai, dingsta ir meilė).
Meilė, kuri vadinasi absoliuti, tai meilė, esanti iš abiejų pusių, t.y. jei yra meilė Kūrėjui ir teisme (kai atsitinka nelaimės), ir pasisekime, gerume.

Kaip mokėmės, žmogus turi mylėti Kūrėją net, kai Kūrėjas paima iš žmogaus sielą.
Tokia meilė yra tobula iš abiejų pusių (ir teismo, ir gerumo).
Todėl šviesa, sukurta pirmą kūrimo dieną, išėjo ir paskui buvo paslėpta.
Taigi, kai buvo paslėpta, išėjo „sunkus teismas“.
Ir susijungė dvi pusės (teismas ir gerumas) kartu, kad būtų tobulumas.
Todėl, jei tai tokia meilė, ji – tikra.

                                         Sulam             (Jehuda Ašlagas)

Paaiškinimas.

Šviesa, buvo sukurta per šešias kūrimo dienas, t.y. pasakymu „tebūnie šviesa“ (Berešit 1 – 3).
Paskui ši šviesa buvo paslėpta, kaip parašyta Zohare: „tebūnie šviesa šiame pasaulyje, ir buvo šviesa pasaulyje, kuris ateis“.
Tai reiškia, kad šviesa buvo paslėpta iš šio pasaulio ir atsiveria tik teisuoliams pasaulyje, kuris ateis.
Kodėl gi šviesa buvo paslėpta?
Nes su paslėpimu išėjo sunkus teismas į mūsų pasaulį. (Tačiau, kam viso to reikėjo?)
Tam, kad to dėka susijungtų dvi meilės pusės į tobulumą.
Dabar yra „vieta“ (galimybė) dviejų meilės pusių susijungimui į vieną.
Taip pat dabar galima atverti meilės tobulumą, t.y. net kai paimama iš žmogaus siela.
Tai reiškia, kad yra galimybė tobulai meilei.
Todėl, jei nebūtų paslėpta šviesa, nebūtų atsivėręs „sunkus teismas“, ir tada teisuoliams trūktų „didžiosios meilės“ (ahava raba). 
Taigi tada teisuoliams niekada nebūtų galimybės jos atverti.

                                                      Zohar

...Pasakė rabi Elazaras, iš tikro baimės (priedermės) negalima užmiršti, vykdant bet kokią priedermę, tuo labiau, vykdant meilės priedermę.
Baimės priedermė turi susijungti su meilės priederme.
Kaip ji susijungia?
Meilė – tai gerumas vienos pusės, t.y. kai Kūrėjas duoda žmogui turtus ir gerumą, dienų ilgumą, vaikus ir maitinimą.
Tada iš kitos pusės būtina pačiam žmogui sužadinti baimę ir bijoti, kad neįkristų į nuodėmę.
Ir kad Kūrėjas nepasuktų jam „likimo rato“ kita puse.
Apie tai parašyta: „Palaimintas žmogus bijantis visada“ ( Mišlei 28 – 14), nes taip „baimė“ yra visada įjungta į „meilę“.
Todėl reikia sužadinti baimę iš kitos, sunkaus teismo pusės, t.y. jei žmogus mato, kad ateina sunkus teismas, reikia sužadinti baimę.
Reikia bijoti Kūrėjo deramai ir nesukietinti širdies.
Apie tai parašyta: „Sukietinantis širdį, įkris į blogį“ (Mišlei 28 – 14).
Vadinasi, baimė turi būti iš dviejų pusių:: iš gerumo bei meilės pusės, ir iš sunkaus teismo pusės, bei sujungti abi puses.
Todėl, jei baimė yra įjungta net į gerumo ir meilės pusę, tada meilė yra tinkama ir tobula.