kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • והמשכלים יזהרו כזהר הרקיע ומצדיקי הרבים ככוכבים לעולם ועד. דניאל יב' – ג'. זוהר, נשא, רעיא מהימנא, הסוטה Ir protingi švytės, kaip (זוהר Zohar) švytėjimas dangaus skliaute, o pateisinantys daugumą, per amžius. (Danielis 12 – 3)

השלום בעולם ז  

Taika pasaulyje

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį

   


                                                  

                                                                    7.


Dėl negalėjimo įtvirtinti „tiesos“ savybės, pabandyta įdiegti „šalutines“ savybes



Iš tikro kitos, šalutinės savybės: gerumas, teisingumas ir taika atsirado pasaulyje tik „sustiprinti“ labai „silpną“ tiesos savybę.
Tada mūsų vystymosi istorija pradėjo lipti labai „lėtomis“ bei „netvirtomis“ pakopomis, kad kažkaip sutvarkyti visuomenės gyvenimo normas.
Ir nors visi visuomenės nariai teoriškai sutiko naudotis tiesos savybe,
nei trupučio nenukrypstant nuo jos į šalį,
tačiau praktiškai visi žmonės elgiasi visiškai priešingai tiesai.



Tai reiškia, kad tiesa pradėjo dangstytis patys didžiausi melagiai.
Todėl dabar teisuoliai visai negali remtis tiesa dėl jos silpnumo.
Ir kai tiesos savybės nebuvo galima įgyvendinti visuomenės gyvenime,
pasaulyje labai padaugėjo „silpnųjų ir nuskriaustųjų“.
Iš tikro nuo tada visuomenės gyvenime atsirado tokios sąvokos, kaip: „gerumas ir teisingumas“.
Tai reiškia, kad visuomenė turėjo apsaugoti savo sėkmingai besiverčiančius narius nuo silpnųjų ir nepatenkintų žmonių.


Ir kad išlaikyti visuomenės egzistenciją, reikėjo įvesti papildomas savybes:
gerumą bei teisingumą.
Tačiau tai neišsprendė visuomenės gyvenimo problemų, nes labai padaugėjo „silpnųjų ir nuskriaustųjų“, kurie ėmė tiesiogiai grėsti sėkmingai besiverčiantiems.
Todėl iškilo ginčų, konfliktų ir net karo pavojus.
Ir tada visuomenės gyvenime atsirado „taikos pasaulyje“ savybė.


Matome, kad šios savybės: gerumas, teisingumas ir taika atsirado ir įsitvirtino dėl „tiesos“ savybės silpnumo.
Būtent tai ir lėmė visišką visuomenės susiskaldymą.
Kai viena visuomenės dalis savo gyvenimo norma paėmė gerumo ir teisingumo savybes,
t.y. sutiko atsisakyti savo uždirbto turto dėl kitų.
Ir kita visuomenės dalis savo gyvenimo norma priėmė tiesos savybę,
t.y. „kas mano, tai mano, o kas tavo, tai tavo“.


Todėl paprastumo dėlei galima šias dvi grupes pavadinti:
„Statytojais“ ir „Griovėjais“.
Iš tikro „Statytojai“ – tai tie žmonės, kurie nori „statyti“ ramią ir laimingą visuomenę,
todėl jie labai dažnai pasirengę atsisakyti kitų naudai savo uždirbto turtą.
Tačiau žmonės, iš prigimties linkę į „griovimą“ ir į „gavimą bet kokia kaina“,
pasirinko tiesos savybę:
„Kas mano, tai mano, o kas tavo, tai tavo“.
Todėl jie, vedami savo naudos, jokiu būdu nesutiko atsisakyti savo turto dėl kitų, net ir statydami į pavojų visos visuomenės egzistenciją.