• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

„Susiliejimo“ su Kūrėju paslaptis

Palaimintos atminties mūsų mokytojas troško vėl ir vėl atverti dvasinius pasiekimus,  kad vis labiau priartintų pasaulį prie norimo tikslo.

Jo sūnus rabi Baruchas pasakojo, kad Baal aSulamas jam kartą pasakė, jog jei būtų galėjęs paaiškinti Zoharą pakankamai plačiai, būtų išėję mažų mažiausiai tūkstantis tomų!

Taip pat jis norėjo parašyti komentarą visoms „agadot“ (alegoriniams išminčių pasakojimams), kurios yra Mišnoje ir midrašuose, tačiau to padaryti nepavyko.

Bet mes galime džiaugtis didžiuliu turtu, kurį jis paliko, ir tai:

21 tomas „Zohar“ su komentarais „aSulam“,

6 tomai knygos „Mokymas apie dešimt sfirot“,

knyga „Ec Chaim“ su komentaru „Veidas šviečia ir veidas paaiškina“ (3 tomai),

knygos „Toros dovanojimas“, „Or aBahir“, „Beit Šaar aKavanot“,

taip pat 2 tomai „Pri Chacham“.

Dar Baal aSulamas mums paliko daug dainų, kurias sukūrė „šventumo dvasioje“. Visos jos pripildytos susiliejimo su Kūrėju ir Jo išaukštinimo, apgaubtos paslaptimis ir aukštutinių pakopų atvėrimais su visais nuostabiais jų atspalviais.

Taip pat sukūrė daug melodijų, kurios visos persmelktos troškimu bei ilgesiu Kūrėjui iki visiško sielos ištirpimo, kupinos džiaugsmo ir laimės, kylančių dėl Kūrėjo atsiskleidimo jam.

Kiekvienas, pažvelgęs į Baal aSulamo gyvenimo darbą, liks apstulbintas dėl jo milžiniško didumo.

Ir iš tiesų stebėtina – kaip jis nusipelnė šitokių pasiekimų ir pakopų dvasiniuose pasauliuose bei paties didžiausio ir išaukštinto susiliejimo su Kūrėju, koks tik įmanomas žmogui?!

Ir iš pirmo žvilgsnio, šį dalyką paaiškina Baal aSulamas, sakydamas, jog jame persikūnijo švento išminčiaus Ari siela.

Tačiau jo sūnus ravas Baruchas ne kartą sakė, kad pats Baal aSulamas, kalbėdamas su juo pasakė, kad visų šių atvėrimų priežastis buvo viena vienintelė:

  Jis su milžinišku sielos atsidavimu dieną ir naktį dirbo ir stengėsi, ir kiekvieną kartą matė, kad sulig kiekviena diena jo nesupratimas tik didėja.

Tačiau, nežiūrint į tai, jis tęsė mokymąsi, dėdamas žmogaus jėgas viršijančias pastangas.

Ir taip penkiolika metų.

Dėl to galiausiai jo „pasigailėjo iš dangaus“ ir atvėrė išminties vartus... 

Iš to išeina, kad raktas, atidarantis duris į „Karaliaus rūmus“ yra žmogaus darbas ir pastangos.

Ir nereikia galvoti, kad tokie atsivėrimai ateina „netyčia“, atsitiktinai ir kad tų atsivėrimų dėka žmogus pakyla į tokias dvasines aukštumas.

Iš tiesų, žmogus pirmiausiai privalo dėti žmogaus jėgas viršijančias pastangas ir atsiduoti šiam darbui visa siela ir širdimi, ir tik tada Kūrėjas įeis į jo vidų. Ir būtent tik po tokių nežmoniškų pastangų, mūsų mokytojas nusipelnė šventojo Ari sielos ir visų šių atvėrimų.

Baal aSulamas taip paaiškino Toros sakinį:

„Kūrėjas Karalius išdidumu apsirengęs“.

Tai reiškia, kad Kūrėjas turi lygtais „išdidumo“ drabužį, kuriuo Jis yra apsisiautęs ir  nepriartina prie savęs kiekvieno.

Tačiau Kūrėjas priartina tik tą, kuris yra pasirengęs paskirti tam visą savo gyvenimą, ir jo noras susilieti su Kūrėju yra toks didelis ir stiprus, kad niekas negali jo nugalėti.

  Taigi žmogus nesidairo nei į kairę, nei į dešinę, o prieš jo akis yra vienintelis tikslas – susiliejimas su Kūrėju.

Tik tokį žmogų Kūrėjas priartina prie savęs.