• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

הקדמה לתלמוד עשר הספירות קמט, קנ  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                             149.

Taigi, dabar galima apibrėžti keturis pasaulius, žinomus kabalos išmintyje kaip šventumo Acilut, Brija, Jecira ir Asija (A – B – J – A) pasauliai.
Ir taip pat keturis klipot A – B – J – A pasaulius, kurie yra išsidėstę „vienas prieš kitą“, t.y. prieš keturis šventumo pasaulius.
Ir geriausia tai galima suprasti iš keturių Kūrėjo valdymo suvokimo lygių, ir taip pat iš keturių meilės Kūrėjui lygių.
Pirmiausia paaiškinsime keturis šventus A – B – J – A pasaulius, ir pradėsime nuo apačios, nuo Asija pasaulio.

                                                            150.

Pagal jau paaiškintus du „Kūrėjo veido“ paslėpimo lygius žinok, kad abu šie aspektai yra Asija pasaulis.
Kaip yra parašyta knygoje „Ec chajim“ (48 Vartai 3 d.):
„Pasaulis Asija didele dalimi yra blogas, ir net ta maža dalis gėrio, esančio jame, taip pat yra sumaišyta su blogiu, taip kad sunku pažinti gėrį.“
Tai reiškia, kad iš paprasto „Kūrėjo veido“ paslėpimo pusės išeina didele dalimi blogis, t.y. skausmai ir kentėjimai, kuriuos jaučia, esantys šiame Kūrėjo valdymo aspekte.
Ir iš dvigubo „Kūrėjo veido“ paslėpimo išeina taip pat truputis gerumo, sumaišyto su blogumu, tačiau gėrio visai negalima pažinti.

Ir pirmas „Kūrėjo veido“ atvėrimo aspektas yra Jeciros pasaulyje.
Kaip ir parašyta knygoje „Ec chajim“:
„Pasaulis Jecira yra per pusę geras ir per pusę blogas“.
Tai reiškia, kad žmogus pasiekia pirmą „Kūrėjo veido“ atvėrimo pakopą, ir tai – meilės Kūrėjui, priklausančios nuo kokios priežasties pakopa, dar vadinama „sugrįžimu iš baimės“.
Tada žmogus yra vadinamas „vidurinysis“, ir jis – „per pusę kaltas“ (su nuodėmėmis) ir „per pusę teisus“ (su nuopelnais).

Toliau eina Brija pasaulis.
Taigi, tai antra meilės Kūrėjui pakopa, kuri taip pat priklauso nuo kokios tai priežasties, nors čia jau nėra tarp Kūrėjo ir žmogaus jokio blogio ir žalos prisiminimo.
Ir taip pat trečia meilės pakopa, t.y. pirma meilės, jau nepriklausančios nuo jokios priežasties pakopa.
Todėl parašyta knygoje „Ec chajim“:
„Pasaulis Brija didele dalimi yra geras, ir tik maža dalimi yra blogas, tačiau tas blogis nėra pažįstamas“.
Kaip aukščiau aiškinome baraitą, kad jei „vidurinysis“ nusipelno „vienos priedermės“, jis persveria save į „nuopelnų pusę“.
Todėl tuo atžvilgiu, t.y. antru meilės aspektu, Brija pasaulis vadinamas „didele dalimi geras“.
Ir „truputis blogio, kuris nėra pažįstamas“, išplaukia iš trečio meilės, nepriklausančios nuo priežasties, aspekto.
Taigi, nors žmogus jau „persvėrė“ save į „nuopelnų pusę“, bet dar „nepersvėrė“ viso pasaulio, todėl dėl to „mažo blogio kiekio“ meilė Kūrėjui dar nėra absoliuti ir amžina.
Tačiau šis „mažas blogio kiekis“ nėra atpažįstamas ir jaučiamas, nes žmogus „nemato“ jokio blogio ir žalos, kaip savo, taip ir kitų atžvilgiu.

Ir ketvirta meilės Kūrėjui pakopa, t.y. meilė, nepriklausanti nuo jokios priežasties, ji taip pat ir amžina – tai pasaulis Acilut.
Kaip parašyta knygoje „Ec chajim“:
„Pasaulyje Acilut nėra blogio iš vis“.
Apie tai parašyta: „Ten neapsigyvens blogis“.
Tai reiškia, kai žmogus persveria taip pat ir visą pasaulį į „nuopelnų pusę“, tada meilė Kūrėjui tampa absoliuti ir amžina.
Ir jau niekada nebegali būti jokio „Kūrėjo veido“ paslėpimo, todėl „Kūrėjo veidas“ žmogui yra atvertas visiškai ir amžinai.
Apie šią paslaptį parašyta:
„Jau nebesislėps daugiau nuo tavęs tavo Mokytojas, ir tavo akys pamatys Mokytoją“.
Taigi, žmogus jau žino visą Kūrėjo elgesį su kiekvienu žmogumi ir kūrinija tikru aspektu, atsiveriančiu – Kūrėjo vardu:
„Geras ir darantis gerumą ir blogiems ir geriems“.