kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • והמשכלים יזהרו כזהר הרקיע ומצדיקי הרבים ככוכבים לעולם ועד. דניאל יב' – ג'. זוהר, נשא, רעיא מהימנא, הסוטה Ir protingi švytės, kaip (זוהר Zohar) švytėjimas dangaus skliaute, o pateisinantys daugumą, per amžius. (Danielis 12 – 3)

הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

 
 
 

Uždaryti užduotį


 

Tel Avivas – mūsų mokytojo pamokos ir jo mokiniai

 


Rabi Aronas Šemeš

 

Tuo laikotarpiu mūsų mokytojo knygas įsigijo judėjas vardu rabi Aronas Šemeš.

Jis norėjo dalyvauti mūsų mokytojo pamokose, todėl labai stengėsi, jog rabi Moše Lembergeris, Baal aSulamo patarnautojas, paprašytų jo leidimo.

Iš pradžių Baal aSulamas atsisakė, nes priimdavo į mokinius tik tuos, kuriuose matė didžiulį norą ir visišką atsidavimą Kūrėjui darbui.

Ir matyt, iš pradžių rabi Aronas tinkamo noro neturėjo.

Tačiau po didžiulių pastangų ir labai sunkiai Baal aSulamas sutiko, kad rabi Aronas taptų jo mokiniu.

Kai jis atėjo į pirmą pamoką, visiškai nieko nesuprato, nes nemokėjo idiš kalbos.

Kai mūsų mokytojas paklausė, ar suprato ką nors, rabi Aronas jam atsakė: „Mano siela suprato“.

Tada Baal aSulamas pradėjo pamokose kalbėti ivritu. Po kurio laiko rabi Aronas Šemeš tapo vienu iškiliausių jo mokinių ir mūsų mokytojas jį labai vertino.

Tuo laikotarpiu rabi Aronas kiekvieną rytą ateidavo į mūsų mokytojo namuose esantį Beit-midrašą rytinei „Šacharit“ maldai.

Jis melsdavosi vienas apie dvi-tris valandas, ir norėjo tai daryti būtent čia – šventoje Baal aSulamo namų aplinkoje.

Rabi Azrielis Chaimas Lembergeris pasakojo:

„Kartą stovėjau už mūsų mokytojo, ir mačiau, kaip jis ypatingai įsikarščiavęs kalbėjo su rabi Aronu Šemeš. Rabi Aronas taip pat kalbėjo labai emocingai.  

Po to Baal aSulamas staiga atsisuko į mane ir pasakė: „Jaučiu didelį malonumą dėl rabi Arono tikėjimo“.

Ir kartą, kai mokiniai ruošė jo šventiniam stalui gėrimus, jis pasakė: „Man labai patinka, kai gėrimus pateikia rabi Aronas, nes jis nieko neprašo už tai sau“.

Rabi Aronas davė daug pinigų ir didelį kapitalą Baal aSulamo knygų spausdinimui: jis visiškai nekreipė dėmesio į savo poreikius, tačiau atidavė viską, ką turėjo.

Kad pasistūmėtų mokyme, Baal aSulamas jam paskyrė mokymosi draugų pagalbą: ravas Jehuda Brandvainas mokė jį Įvado į knygą „Mokymas apie dešimt sfirot“, tuo tarpu jo anūkas rabi Šmuel Ašlagas mokėsi su juo Talmudą“.

 


Šventos pamokos

 

Kai mokiniai atvykdavo į pamokas, kurios vykdavo iki pat ryto dar iki Baal aSulamą ištikusio širdies smūgio, rabi Zalmanas visiems, kurie pageidaudavo, atnešdavo karšto gėrimo.  

Tačiau pamokos metu niekas nesikeldavo iš vietos ir neruošdavo gėrimų.

Mūsų mokytojas kalbėdavo, niekas neklausinėdavo, nes dalykai būdavo aiškūs ir suprantami.

Pamokoje Baal aSulamas dėstydavo būtent tą temą, į kurią tuo metu pats gilindavosi, rašydamas komentarą „aSulam“.

Mūsų mokytojas paprastai nieko nekartodavo tam, kad nauji mokiniai suprastų, tačiau senieji mokiniai mokindavo naujus, ir taip šie pasivydavo.

Ravas Baruchas Šalomas pasakojo:

„Mano tėvo ir mokytojo pamokose mokiniai nieko neužsirašinėdavo tuo metu, kai Baal aSulamas kalbėdavo, tai padarydavo pasibaigus pamokai. Nes jei yra rašoma kalbėjimo metu, tada susijungiama su tų dalykų protu, bet ne siela“.

Klausimai, susiję su darbu Kūrėjui, paprastai buvo užduodami asmeniškai.

Ir taip pat visi Baal aSulamo patarimai Kūrėjo darbe buvo duodami asmeniškai.

Tik retkarčiais apie Kūrėjo darbo aspektus kalbėdavo visiems bendrai, neprisirišdamas prie pačios pamokos temos.

Laikas, kai mokiniai galėdavo pasikalbėti su Baal aSulamu asmeniškai, būdavo iki pusryčių arba po pusryčių, prieš jam einant pailsėti (pagal gydytojų nurodymą, po Baal aSulamą ištikusio širdies smūgio).

Pasakojo rabi Baruchas Šalomas:

„Kartą vienas judėjas prašėsi priimamas į mūsų mokytojo pamokas, tačiau Baal aSulamas jokiu būdu nesutiko jo priimti.

Tada tas judėjas ėmė daryti spaudimą rabanit, mano motinai (Baal aSulamo žmonai), nes buvo jos giminaitis, ir galiausiai buvo priimtas į pamokas.

Ir galiu paliudyti, kad nuo to momento, kai mano tėvas įeidavo į Beit-midrašą ir iki tol, kol iš jo išeidavo, šis judėjas miegodavo kaip užmuštas...“.