• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הקדמת פי חכם ז, ח  

Įvadas į „Pi chacham“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                    7.

Taigi įrodėme, kad „Kūrėjas ir Tora yra viena”,
taip pat įrodėme, kad „Tora ir Izraelis yra viena”,
todėl yra aišku, kad „Tora, Kūrėjas ir Izraelis yra viena”.

Išaiškėja, kad Toroje ir priedermėse yra dvi dalys.
Pirma dalis – tai Tora ir priedermės, atviros visų akims.
Ir tai – priedermių vykdymas bei Toros mokymas „613 patarimų” aspektu..
Taigi, šis praktinis vykdymas, turi savybę (sgula) „išgryninti“ ir „ištyrinti“ kūną, bei „padidinti“ sielos poreikių reikšmę.
Taip, kad siela būtų verta gauti „Gyvojo Karaliaus veido šviesą“.
Kokia buvo siela savo „šaknyje“ iki „sumažėjimo“, ir „atėjimo“ į „žemą“ kūną, „žemame“ pasaulyje.

Antra dalis – tai priedermių vykdymas ir Toros mokymas „613 užstatų aspektu“.
Ir tai – Kūrėjo vardų pasiekimo–suvokimo aspektas bei visas sielų užmokestis.
Ir antros dalies santykis su pirma dalimi, koks yra skirtumas tarp dangaus ir žemės.
Tai reiškia, kad pirma dalis yra tik „pasiruošimo“ aspektas,
o antra dalis tai – esmė ir galutinis kūrinijos tikslas.

Todėl dabar išaiškėja išminčių teiginys:
„Nors žmogus yra uolesnis atviros Toros vykdyme ir „geruose darbuose“ už kitus, tačiau jis nesimokė Toros paslapčių ir „išminties apie tiesą“, todėl privalo dar kartą „persikūnyti“ ir ateiti į šį „materialų“ pasaulį.

Tačiau, iškyla klausimas: kuo šis „išminties apie tiesą“, t.y. Toros paslapčių lygis skiriasi nuo kitų Toros lygių?
Juk nerandame niekur parašyta, kad žmogus būtų įpareigotas užsiiminėti visais kitais Toros lygiais.
Dargi atvirkščiai, daugelyje vietų parašyta:
„Nesvarbu, ar vienas daugiau mokosi už kitą, svarbu, kad tik kiekvienas nukreiptų širdį į Dangų“.
Ir dar: „Svarbu ne (mokymas) komentarai, bet veiksmas“?!

                                                                         8.

Taigi, dabar visiškai aišku, kad kiekvienas „atviros” Toros lygis yra žmogui kaip pasiruošimas būti vertu jam priklausančios „slaptos” Toros dalies pasiekimo.
Tai reiškia, kad „slapta” Toros dalis ir yra visas tobulumas ir galutinis tikslas, dėl kurio ir buvo sukurtas žmogus.
Todėl visiškai aišku, kas atsitinka, jei žmogui trūksta „slaptos” Toros dalies suvokimo.
Taigi, nors žmogus ir laikėsi „atviros” Toros bei vykdė priedermes „atviros” Toros lygyje, šis žmogus privalo dar kartą „persikūnyti” ir „ateiti” į mūsų pasaulį, kad gautų tai, kas jam priklauso.
Tai reiškia, kad žmogus gautų „slaptą” Toros dalį, „613 užstatų” aspektu, nes tik taip siela tampa tobula, kaip apie ją, dar iš pat pradžių sumanė Kūrėjas.

Taigi matome, kad Izraeliui – „einančiam tiesiai į Kūrėją” yra absoliučiai privaloma, vienu ar kitu lygiu užsiimti vidine Tora ir Jos paslaptimis, nes kitaip žmogus neįvykdys kūrimo minties.
Ir dėl šios priežasties mes „persikūnijame” iš kartos į kartą.
Tai reiškia, kad mes randamės savo kartoje tik todėl, kad ankstesnėms kartoms nepavyko pasiekti Toros paslapčių, kaip yra parašyta Zohare.

Todėl pasakyta Zohare:
„Toros paslaptys atsivers tik Mašijacho atėjimo „papėdėje”.
Taigi, kiekvienam „suprantančiam” yra aišku, kad sielos, norėdamos įvykdyti kūrimo mintį, nusipelnys Mašijacho atėjimo.
Todėl kartoje turi atsiverti Toros paslaptys, o jei ne, tada ši karta privalės „praeiti” dar vieną „persikūnijimą” – „gilgulimą”.