• ע"י ההרגל שהאדם מרגיל עצמו באיזה דבר, אז הדבר הזה נעשה אצלו טבע שני, לכן אין שום דבר שהאדם לא יוכל להרגיש בו את מציאותו. בעה''ס, שמעתי Įpročio dėka, kai žmogus pripratina save prie kokio tai dalyko, tada tas dalykas tampa žmogui antra prigimtimi, todėl nėra tokio dalyko, kurio žmogus negalėtų savyje pajausti. („Šamati“, tai ką girdėjo ravas Baruchas iš savo tėvo Baal Sulamo)

זהר צו בעובדא דלתתא אתער עובדא דלעילא  

Zohar „Su veiksmas apačioje susižadina veiksmai viršuje“

rabi Šimonas ben Jochajus

                                             (Ištraukos)

Rabi Josi pradėjo, atvėrė ir pasakė, parašyta:
„Pasišvęskite ir būkite šventi“ (Vajikra 20 – 7).
Tas, kas „išsityrina“ save „apačioje“, jam duoda šventumą „viršuje“. 

Tačiau tas, kas „sutepa“ save „apačioje“,  jį „sutepa“ ir „viršuje“.

(Klausia).
Duoda „šventumą“ viršuje – gražu ir suprantama.
Tai reiškia, kad žmogų apima Kūrėjo šventumas.
Tačiau, kaip „sutepa“ žmogų, iš kokios „vietos“?
Jei sakysi iš „viršaus“, tai argi „viršuje“ yra „nešvarumas“?

Rabi Chija atsakė:
Mokėmės, kad su veiksmais apačioje susižadina veiksmai viršuje.
Jei veiksmai „apačioje“ – „šventi“, tada ir „viršuje“ susižadina „šventumas“, išsilieja ant žmogaus, ir padaro jį „šventu“.
Tačiau, jei žmogus „sutepa“ save „apačioje“, tada „viršuje“ susižadina „nešvarumo dvasia“ (רוח הטומאה – „ruach atuma“), ir išsilieja ant žmogaus nešvarumai bei „sutepa“ jį.
Viskas priklauso nuo žmogaus veiksmų.

Nėra jokio gėrio ar blogio, šventumo ar nešvarumo, kurie neturėtų savo esmės ir pradžios „viršuje“.

Todėl apatinių veiksmais susižadina veiksmai „viršuje“.
Taigi, su veiksmais „apačioje“ susižadina veiksmai „viršuje“,

t.y. atsitinka „nenumatyti“ įvykiai.

Ir lygiai tai pat:
Ką kalbame „apačioje“,

susižadina „atsitiktiniai“ gandai ir nuomonės iš „viršaus“...