kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ותהר עוד ותלד בן ותאמר הפעם אודה את יהוה על כן קראה שמו יהודה ותעמד מלדת. בראשית כט' – לה Ir pastojo (Leja) vėl ir pagimdė sūnų, ir pasakė: „Dabar padėkosiu Kūrėjui“, todėl pavadino vardu „Jehuda“ (padėka) , ir nustojo gimdyti. (Berešit 29 – 35)

הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

 
 
 

Uždaryti užduotį




Aukščiausias pasiekimas – švento Zoharo komentaras „aSulam“


 

Zoharas su komentaru „aSulam“ – kaip Tora su Raši komentarais

 

1942 metais Baal aSulamas pradėjo milžinišką savo kūrinį – šventos Zohar knygos komentarą „aSulam“.

Jis sakydavo: „Dėka šio komentaro žmonės galės mokytis Zoharą, kaip Torą su Raši komentarais“.

Pasakojama, jog kartą Baal aSulamas vaikščiojo Jeruzalėje, „Batei Varša“ rajone, ir sutiko vieną savo pažįstamą. Pasakė jam, jog ateity jis sukurs komentarą šventam Zoharui, kurį ateinančius šimtą penkiasdešimt metų vaikai mokysis kaip Torą.

Taip pat rašė apie šį savo kūrinį („Įvade į knygą Zohar“, 58 punkte):

Ir pavadinau komentarą vardu הסולם („aSulam“ – kopėčios, laiptai), tam, kad parodyti, jog šio komentaro tikslas kaip ir visų laiptų. Nes jeigu yra palėpė pilna nuostabių dalykų, trūksta tiktai kopėčių, kad pakilti į ją. Ir tada visas pasaulio gerumas bus tavo rankose.

Tačiau „aSulam“ nėra tikslas, nes jei pasiliksi ant kopėčių ir nepakilsi į „palėpę“, nepasieksi norimo.

Taip pat ir su mano komentarais knygai Zohar, nes tam, kad pilnai paaiškinti šiuos giliausius iš giliausių dalykus, dar nėra sukurta kalba.

Bet vis tik padariau tai, kas mano jėgose ir paaiškinau, tam kad kiekvienas žmogus, naudodamas šiuos komentarus, galėtų įsigilinti į patį Zoharą, tiktai tada mano komentaro tikslas būtų pasiektas.

 

 

Aštuoniolika rašymo valandų per dieną

 

Jis visiškai atsidėjo šio komentaro rašymui, ir nepaisydamas sunkaus artrito, sukeliančio baisius skausmus, sėdėdavo ir rašydavo po aštuoniolika ir daugiau valandų per dieną! (pats artritas iš tikrųjų atsirado nuo begalinio, žmogaus jėgas viršijančio rašymo).

Kartais Baal aSulamo pirštai nuo rašymo sutindavo, tačiau jis į visa tai nekreipė dėmesio, ir būdamas dideliame susijungime su Kūrėju, toliau tęsė rašymą.

Jo anūkė Rachelė aLevi pasakojo, jog tam, kad bent kiek sumažinti skausmus, namiškiai dėdavo po jo rankomis pagalvėles.

Tačiau Baal aSulamo niekas negalėjo sustabdyti jo išaukštintos misijos įgyvendinime, nes jis žinojo, jog tai yra Kūrėjo noras. Ar gali būti kas nors svarbiau už tai?

Be to, jis toliau vedė pamokas grupei mokinių, kurie su didžiausiu atsidavimu suvažiuodavo iš visos šalies ir „neužvėrė burnos“ nei dieną, nei naktį.

 

Judėjas, vardu rabi Chaim Nae, kuris gyveno mūsų švento mokytojo kaimynystėje, pasakojo:

„Priešais Baal aSulamą ant stalo gulėdavo atversta knyga Zohar ir sąsiuvinis. Jis kurį laiką gilindavosi į šventąjį Zoharą, tada parašydavo keletą puslapių į savo sąsiuvinį, po to išeidavo į kiemą, ir ten nakties tamsoje vaikščiodavo pirmyn ir atgal, pirmyn ir atgal, ir taip kartais keturias valandas.

Tada grįždavo ir toliau rašydavo, ir vėl išeidavo į kiemą, stovėdavo ir žiūrėdavo į Cofim  kalno pusę (tai šiaurės rytų Jeruzalėje esantis kalnas).

Ir taip – kiekvieną naktį, be jokios pertraukos“.

 


Maketavimas ir spausdinimas

 

Kiekvienas, kuris matė tą milžinišką Baal aSulamo parašytos medžiagos kiekį, labai stebėjosi šiuo žmogišku fenomenu.

Jo mintims nereikėjo praeiti redagavimo ir juodraščio etapų, jos laisvai liejosi į sąsiuvinį tiesiai iš jo pasiektų aukštų pakopų dvasiniuose pasauliuose.

Taip jis parašė ir sutvarkė tūkstančius popieriaus lapų.

Baal aSulamas sumaketavo visus šiuos rankraščius pats, taip, kad kiekvienas lapas jau buvo paruoštas spausdinimui: Zoharo tekstas buvo lapo viršuje, paryškintu šriftu, o „aSulam“ komentaras išdėstytas apačioje dviem stulpeliais.

Todėl spaustuvės darbuotojams visiškai nereikėjo tvarkyti spausdinimui atiduodamų lapų.

Už spausdinimo darbus atsakingas buvo rabi Baruchas Šalomas, kuris nenuilstamai bei su didžiausiu atsidavimu dieną naktį praleisdavo spaustuvėje ir organizavo spausdinimo darbus.

Kartą jis pasakojo, jog jo šventas tėvas pats atėjo į spaustuvę, ir sėdėdamas ant kėdės pradėjo mintinai sakyti straipsnį – komentarą iš atitinkamo „aSulam“ puslapio, o ravas Baruchas klausėsi, tuo metu taisydamas raides spausdinimo mašinoje.