• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

הקדמה לתלמוד עשר הספירות צד, צה, צו  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                     94.

Ir taip pat tampa aiškus pasakymas: „nesistengiau ir radau, netikėk“.
Juk iš pirmo žvilgsnio keista, kokiam gi naivuoliui gali ateiti į galvą, kad galima nusipelnyti Toros be pastangų?
Tačiau parašyta: „ieškantis Manęs nuo ankstaus ryto, suras Mane“ (Mišlei 8 – 17).
Tai reiškia, kad kiekvienas, ar mažas ar didelis, ieškantis Kūrėjo, tikrai Jį randa, kaip ir liudija pasakymas: „ieškantis nuo ankstaus ryto“.
Ir todėl galima pagalvoti, kad čia nereikia jokių pastangų, ir netgi „atsitiktinis“ žmogus, nesiruošiantis skirti pastangų, taip pat gali surasti Kūrėją?
Todėl čia perspėjo išminčiai, kad žmogus netikėtų tuo, bet pastangos čia būtinos, todėl – „nesistengiau ir radau, netikėk“.

                                                    95.

Dabar galima suprati, kodėl Tora vadinama „gyvenimu“, kaip parašyta: „žiūrėk, padėjau prieš tave šiandien gyvenimą ir gėrį“ (Dvarim 30 – 15).
Dar parašyta: „rinkis gyvenimą“, ir taip pat: „nes tai yra gyvenimas, radusiems (Torą)“ (Mišlei 4 –22).
Taigi, visa tai išplaukia iš parašymo: „Karaliaus veido šviesoje – gyvenimas“ (Mišlei 16).
Tai reiškia, kad Kūrėjas yra gyvenimo ir gerumo „šaltinis“, todėl tai yra „gyvenimas“ toms „šakoms“, susiliejusioms su „šaltiniu“.
Taigi, čia kalbama apie tuos žmones, kurie stengėsi ir rado „Kūrėjo veido“ šviesą Toroje ir nusipelnė nuostabaus suvokimo – „atvėrimo akių Toroje“ bei „Kūrėjo veido“ atvėrimo.
Tai reiškia, tikro Kūrėjo valdymo suvokimo, tinkančio Jo vardui – „Geras“.
Ir suprantama, kad „Gero“ būdas yra daryti gera.

                                                    96.

Todėl tie „tobulieji“ jau negali tinkamai nevykdyti priedermių, kaip žmogus negali atsisakyti nuo nuostabaus malonumo, ateinančio jam į rankas.
Ir lygiai taip pat, žmogus bėga nuo prasižengimo, lyg bėgtų nuo ugnies.
Apie tokius žmones pasakyta: „o jūs susilieję su savo Kūrėju, visi gyvi šiandien“ (Dvarim 4 – 4).
Tai reiškia, kad meilė Kūrėjui pas tokius žmones ateina natūraliai, t.y. „natūraliais kanalais“, paruoštais žmogui jau nuo sukūrimo pradžios.
Taigi, dabar „šaka“ yra tinkamai susijungusi su „Šaknimi“, todėl gyvybės šviesa ateina iš „Šaltinio“ didele gausa ir nenutrūkstamai.
Taigi, dėl tos priežasties Tora ir yra vadinama „Gyvenimu“.