• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

זהר הקדמת ספר הזהר אותיות דרב המנונא סבא  

Zohar Akdamat sefer aZohar Ravo Hemnuna Saba raidės 17

rabi Šimonas ben Jochajus

                                              (Ištraukos)

                                                  Zohar

Raidė א „Alef“ atsistojo šalyje, bet neįėjo.
Pasakė jai Kūrėjas: „Alef, Alef, kodėl tu neįeini kaip kitos raidės“?
Atsakė Jam raidė: „pasaulio Viešpatie, kai pamačiau, kad visos raidės nuėjo be rezultato, ką gi man belieka daryti?
Ir dar, jau davei raidei „Bet“ šią didelę dovaną, todėl netinka Aukščiausiam Karaliui atsiimti dovaną atgal, duotą savo tarnui, ir perduoti kitam“.
Pasakė jai Kūrėjas: „ Alef, Alef, nežiūrint į tai, kad raide „Bet“ yra sukuriamas pasaulis, tu būsi visų raidžių „galva“.
Mano vienybė yra tik tavyje, t.y. tavimi prasidės visas atskaičiavimas ir visi pasaulio sūnų darbai. Visa Mano vienybė tik raidėje „Alef“.

                                                Sulam                   Jehuda Ašlagas

Jau sakėme, kad šie raidžių klausimai – tai raidžių „man“, t.y. prašymo, maldos pakėlimas, o Kūrėjo atsakymas vadinasi „mad“.
Taigi, visas didelis raidės „Alef“ tobulumas gali būti sąlygotas tik iš Kūrėjo, bet ne iš pačios raidės pusės.
Todėl ir pasakyta: „raidė א „Alef“ atsistojo šalyje“, bet neįėjo“.
Tai rodo, kad „Alef“ nepakėlė „man“, kaip kitos raidės, kol jos nepašaukė Kūrėjas.
O tai kad pasakyta „Alef“, „Alef“ du kartus, yra užuomina į dvi būsenas.
Pirma būsena – tai raidžių „mėgavimosi“ su Kūrėju paslaptis.
Antra būsena – tai „Galutinio ištaisymo“, kurį atliks pats Kūrėjas, paslaptis.
O tai, kad pasakyta: „kai pamačiau, kad visos raidės nuėjo be rezultato“, reiškia kad „Alef“ nedrįso pakelti „man“.
Tai reiškia, kad „Alef“ pamatė, kad visos raidės nuėjo be naudos, nes prieš kiekvieną raidę yra priešais netyra jėga.
Todėl ir „Alef“ pagalvojo, kad ji ne geresnė už kitas raides, nes ir prieš ją taip pat yra „klipot“.

Tai pat yra ir antra priežastis, nes pasakyta: „ir dar, jau davei raidei „Bet“ šią didelę dovaną, todėl nebetinka Aukščiausiam Karaliui atsiimti dovaną atgal“.
Taigi „Alef“ pamatė, kad jau yra nuspręsta „statyti“ pasaulį pagal raidės „Bet“ savybę, paslaptyje: „pasaulį pastatys gerumas“.
Todėl nėra abejonės, kad čia negali būti jokio pakeitimo, juk netinka „Aukščiausiam Karaliui atsiimti dovaną atgal, duotą savo tarnui, ir perduoti kitam“.

Tačiau Kūrėjas pasakė: „Alef, Alef, nežiūrint į tai, kad raide „Bet“ yra sukuriamas pasaulis, tu būsi visų raidžių „galva“.
Taigi – tiesa, kad jau yra sukurtas pasaulis raide „Bet“, taip pat – tiesa, kad ši dovana nebus perduota kitam.
Tačiau Kūrėjas pridūrė: „Mano vienybė tik tavyje, tavimi prasidės visas atskaičiavimas ir visi pasaulio sūnų darbai“.
Tai reiškia, kad Kūrėjo „vienybė“ atsiveria pasauliui tik raidės „Alef“ savybe.
Ir dar priedo, visi „bausmės“ ir „užmokesčio“, bei „sugrįžimo“ (atgailos) aspektai, kuriais atsivers „Galutinis ištaisymas“, bus tik „Alef“ raidės savybėje.
Taigi, „Alef“ atspindi „didelę“ būseną, pasiekiamą tik pilna atgaila.
O tai, kad pasakyta: „Visa vienybė tik raidėje „Alef“, tai užuomina apie didelę „Galutinio ištaisymo“ vienybę, priklausančio tik nuo raidės „Alef“.