• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

שערי קדושה חלק ג שער ג  

Šventumo vartai Trečia dalis. Tretieji vartai

rabi Chaimas Vitalis

                             Veiksniai, stabdantys pranašystę

Tai yra todėl, kad žmogus yra sudarytas iš visų dvasinių pasaulių, ir visi pasauliai priklauso nuo žmogaus veiksmų.
Todėl pranašystė būtinai privalo būti pasaulyje, nes to dėka žmogus gali „ištiesinti“ savo veiksmus ir pritraukti „šviesą“, t.y. „gausybę“ ir „gerumą“ į visus pasaulius.
Tai reiškia, kad pranašystės dėka iš pasaulio nedingsta „dvasinė šviesa“, t.y. Kūrėjo „gausybė“ ir „gerumas“.
Todėl, jei nebūtų nusileidusi pranašystė ant mūsų mokytojo Moše, jis nebūtų galėjęs „nuleisti“ iš Dangaus Toros, kuri įgalina visų pasaulių egzistavimą.
Kaip parašyta: „jei ne Mano „dienos ir nakties sandoris“, dangaus ir žemės įstatymų nebūčiau sukūręs“ (Jeremija 33 – 25).
Taigi, jei nebūtų gauta Tora, visi pasauliai būtų žlugę (neduok dieve)...

Ir toliau tuo keliu ėjo visi pranašai, Toros išmintimi ir paslaptimis, t.y. šventa dvasia „ištiesindami“ tautos veiksmus ir „atverdami“ jiems akis.
Išeina, kad pranašystė ir šventa dvasia privalo egzistuoti pasaulyje, ir tai yra būtinas dalykas.
Tačiau žmogus turi išpildyti atitinkamas sąlygas, t.y. būti vertu šios „dieviškos dovanos“.
Todėl, jei siela yra „susitepusi“, ji šią savybę praranda.
Tai reiškia, jei „šventos dvasios“ šviesa yra pasirengusi „nusileisti“ ant žmogaus, o jis nusideda, tada, „blogio instinktas“ padaro nepraeinamą „pertvarą“ tarp „protingos sielos“ נפש השכלית (nefeš asichlit) ir šventos dvasios šaltinio.
Apie tai parašyta: „jūsų nuodėmės atskiria jus“ (Ješaja 59 – 2), t.y. „šventa dvasia“ negali nusileisti ant žmogaus, dėl 365 pažeidimų, kuriais yra pažeidžiama „protinga siela“, kaip jau paaiškinta 1 d.
Taip pat, jei pas žmogų bus koks pažeidimas, vykdant 248 priedermes „daryk“, aukštutinė šviesa negalės pasiekti „protingos sielos“.
Ir tada bus „neveiksmingas“ atitinkamas „dvasinis organas“ iš 248 sielos organų.
Lygiai tas pat atsitiks, jei pas žmogų, dėl kokios tai blogos savybės, bus „defektas“ žemesnėje, t.y. „gyvulinėje“ – midot, savybių sieloje.
Arba, jei žmogus valgys netinkamą maistą, bus pažeistas dar žemesnis (augalinis) sielos lygis.
Šie du lygiai: gyvulinis ir augalinis yra atsakingi už šviesos pritraukimą „iš viršaus“,t.y. tada bus uždėta „pertvara“ aukštutinei šviesai.
Taigi, sielą nuo aukštutinė šviesos skiria trijų rūšių „pertvaros“, t.y. jei yra kokiame tai „lygyje“ pažeidimas.
Apie šią paslaptį parašyta: „nusidėjėliai dar savo gyvenime vadinami „mirusiais“ (Talmudas, Brachot).
Todėl, jei žmogus ateina „išsityrinti“, pas jį turi būti „švarūs“ visi „sielos lygiai“.
Todėl Kūrėjas pasakė Moše: „nusiimk batus nuo kojų“ (Šemot 3 – 5), t.y. visi „lygiai“ turi būti „skaidrūs“ be jokios „pertvaros“, kad juose neliktų jokio blogio instinkto „nešvarumo“. 
Tai reiškia, kad jokia pertvara neturi skirti tarp sielos ir „šventos dvasios“ šviesos, einančios iš dešimties sfirot.

Todėl išaiškėja dvi blogybės, kurias sąlygoja žmogaus nuodėmės:
1. Iš vienos pusės „apatinių“ (žmonių) troškimai ir norai negali „pakilti“ iki „šventos dvasios“ šaltinio.
2. Iš kitos pusės „šventos dvasios“ šviesa negali „nusileisti“ pas žmogų, dėl minėtų nuodėmių sąlygojamų „pertvarų“ sielos lygiuose.