kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ותהר עוד ותלד בן ותאמר הפעם אודה את יהוה על כן קראה שמו יהודה ותעמד מלדת. בראשית כט' – לה Ir pastojo (Leja) vėl ir pagimdė sūnų, ir pasakė: „Dabar padėkosiu Kūrėjui“, todėl pavadino vardu „Jehuda“ (padėka) , ir nustojo gimdyti. (Berešit 29 – 35)

שערי קדושה חלק ג שער ב  

Šventumo vartai Trečia dalis. Antrieji vartai

rabi Chaimas Vitalis

 
 
 

Uždaryti užduotį





                                                                   3.


Dabar panagrinėkime, kokia reikmė buvo sukurti žmogų su kūnu ir siela, bei kokia prasmė buvo sukurti žmoguje gėrio ir blogio instinktą? 
Dar paaiškinkime ką reiškia: „duokite stiprumą savo Kūrėjui“ (Tehilim 68 – 35) ir „Uolą, tave pagimdžiusią, apleidai“ (Dvarim 32 – 11).
Taigi, kūrimo pradžioje viskas buvo sukurta iš Ein Sofo „paprastu noru“. 
Tačiau paskui reikėjo pritraukti papildomai šviesos į visus pasaulius jų palaikymui.
Todėl šviesa į dešimtį sfirot šviečia pastoviai ir jų taisyti nereikia, tačiau kūriniai (sielos) ir visa „išorė“, sudaryti iš gėrio ir blogio, todėl reikalauja ištaisymo. 
Tai reiškia, kai dėl ištaisymo sumažėja šviesos poveikis, atrodo kūriniams, kad „silpnumas ir ribotumas“ pas pačias sfirot, t.y. dieviškume.
Todėl parašyta: „Uolą, tave pagimdžiusią, apleidai“ ir tada „duokite stiprumą savo Kūrėjui“.
Ir dar yra viena priežastis: kai žmogus yra „sveikas“ ir „švarus“, jam norisi ir atrodo, kad ir jo „rūbai“ būtų „švarūs“.
Tačiau, kai žmogus yra „silpnas“, ir jam reikia papildomo ištaisymų, jam atrodo, kad ir sfirot, t.y. Kūrėjas yra silpnas, todėl – „duokite stiprumą savo Kūrėjui“.
Iš čia aišku, kad reikėjo sukurti žmogų, talpinantį savyje visus kūrinius ir visus pasaulius.
Ir suprantama, kad žmogus, taisydamas save, gali pritraukti iš dešimties sfirot šviesą į visus pasaulius, kaip „sau“ (sielai), taip ir visiems „angelams“, bei visai „išorei“ – „klipot“.
Šiuo šviesos „pritraukimu“ žmogus gali „ištaisyti“ ir „išanalizuoti“ viską, kas tik yra įmanoma visuose „vidiniuose“ ir „išoriniuose“ pasauliuose.
Todėl, jei žmogus daro nuodėmę (neduok dieve), jis „sugadina“ visus pasaulius, o jei daro priedermę ar gerus veiksmus, jis „ištaiso“ visus pasaulius.
Taigi, išaiškėja būtinybė sukurti žmogų žemame pasaulyje su kūnu ir siela, bei su gėrio ir blogio instinktu.
Tai reiškia, kad žmogus privalo į kiekvieną pasaulį pritraukti „dvasinę šviesą“, kad ji galėtų „materializuotis“ juose.
Todėl žmogus turi būti sudarytas iš visų pasaulių, t.y. pasauliai turi „padėti“ žmogui pritraukti šviesą, reikalingą ir pačiam žmogui ir pasauliams. 
Taigi, pasauliai vieni, ir žmogus vienas negali pritraukti šviesos, todėl, kai žmogus nusideda, pasauliai yra sugadinami, ir bausmę gauna visi. 
Tai reiškia, kad sumažėja šviesa, nes pasauliai jau nebegali padėti žmogui, kad būtų pritraukta šviesa (gerumas). Ir suprask tai labai.
Išeina, kad žmogus sudarytas iš visų pasaulių, kaip parašyta: „tai visas žmogus“ (Kohelet 14).
Ir tai paslaptis: „padarykime žmogų pagal mūsų atvaizdą ir būdą“ (Berešit 1 – 26), t.y. visi pasauliai „dalyvavo“ žmogaus sukūrime.
Todėl visi pasauliai turi „žmogaus formą“ (jėgų santykį), nes viskas priklauso nuo žmogaus veiksmų.
Tai paslaptis „ir patalpino (žmogų) Gan Edene (Rojaus Sode) darbui ir apsaugai“ (Berešit 2 –15), t.y. „darbui“, kad atliktų priedermes „daryk“, ir „apsaugai“, kad laikytųsi priedermių „nedaryk“. 
Dar parašyta: „įdėsiu žodžius tau į burną, kad galėtum pasodinti dangų“ (Ješaja 51 – 16).
Tai reiškia, kad žmogus savo darbais pritraukia gyvybę į dangų ir žemę, t.y. jis lyg „įtvirtina“ pasaulį.
Kaip pasakė mūsų mokytojai: „sako Kūrėjas, tu su manimi, tu Mano bendrininkas. Aš sukuriu pasaulius, o tu įgyvendini juos“ (Akdamat Zohar).
Ir suprask, ką reiškia „pranašas“, ir kodėl parašyta „susiliek su Juo“ (Dvarim 11 – 22)? 
Tai reiškia, kad pranašas yra „susiliejęs“ su Kūrėju dėka to, kad pritraukia žmonėms „šviesą“ ir „pranašystę“.
Kaip parašyta: „o jūs, susilieję su Kūrėju, gyvi šiandien visi“ (Dvarim 4 – 4).