- הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
- !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!
הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג
„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija
ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas
Uždaryti užduotį
Kelionės
3.
Yra pasakojama apie kelionę, kuomet Baal aSulamas su savo mokiniais išvyko į Chevroną.
Pakeliui vienas iš mokinių užsuko pas arabų prekeivį nupirkti iš jo žiedų savo anūkėms.
Tai pamatęs, Baal aSulamas, iš didelio rūpesčio savo mokiniu, pasakė tai, kas išvertus iš idiš kalbos reiškia, kad „jis nusipirko trūkumus“.
Mokinys, vėliau pasakodamas šią istoriją, giliai atsidusdavo, nes suprato, kiek daug prarado dėl savo lengvabūdiškumo.
Paaiškinimas: darbas tarp mokinio ir mokytojo – tai pasiruošimas darbui tarp žmogaus ir Kūrėjo.
Todėl šito darbo esmė yra tikėjimas mokytojo didumu ir jo išaukštinimu.
Šis tikėjimas įpareigoja žmogų valdyti savo mintis, kalbą ir veiksmus taip, kaip jis tai darytų paties svarbiausio ir iškiliausio pasaulyje žmogaus akivaizdoje.
Tad toks mokinio elgesys, iš vienos pusės, buvo tikėjimo mokytoju pažeidimas, iš kitos pusės, Baal aSulamas parodė, kad negalima užsiimti tuščiais dalykais būnant šalia mokytojo.
Ir ne todėl, kad šiam „Kūrėjo angelui“ būtų reikėję, kad jį garbintų koks nors žmogus, tačiau jis norėjo savo svarbiam mokiniui parodyti teisingą kelią.
Ravas Abrahamas Brandvainas pasakojo: „Kartą mūsų šventas mokytojas su savo mokiniais per Sukot šventę išvyko į Tiberiją.
Po kelių valandų kelionės jie pasijuto išalkę ir ištroškę, tad norėjo išgerti „lechaimą“ (keliant taurę, sakoma „le chaim“ – „už gyvenimą“) bei prisėsti ką nors užkąsti.
Mano tėvas ir mokytojas rabi Jehuda Brandvainas ir Mordechajus Klar nuėjo ir apvertė transporto stotelės būdelę, užklojo jos viršų medžio šakomis ir gavosi Suka („Suka“ – palapinė, statoma Sukot šventės metu).
Ir tada jau galėjo valgyti ir gerti kiek nori“.
Admor rabi Baruch Šalom su jumoru papasokojo, kaip kartą su savo tėvu ir mokytoju vyko iš Tel Avivo į Jeruzalę:
„Išvykome ketvirtadienį apie vidurdienį, o į Jeruzalę atvykome tik penktadienį ryte...
To priežastis buvo tame, kad vairuotojas buvo naujas, o automobilis senas...
Šios kelionės metu turėjau sėdėti automobilio gale, ir rankose laikyti „užvedimo laidus“, nes tik tokiu būdu automobilis galėjo važiuoti.
Kai pagaliau sėkmingai pasiekėme Jeruzalę, jau buvau susipažinęs su visomis variklio dalimis ir jo veikimu...“
