- וביציאת מצרים ניתן זה הכוח לבני ישראל שיוכלו להפרד מהגשמיות וזה גאולת הנפש ולכן צריכין בכול יום לזכור יציאצת מצרים ובכוח זה יכולים להעלות את הנפש. שפת אמת פסח תרמ''ז Su „Išėjimu iš Egipto“ Izraelio sūnums buvo duota jėga, kad būtų galima „atsiskirti“ nuo „materialumo“, ir tai yra sielos išvadavimas. Todėl kiekvieną dieną turime prisiminti „Išėjimą iš Egipto“, ir šia jėga galime „iškelti (išaukštinti) sielą“. (Sfat Emet „Pesach 5647)
זהר הקדמת ספר הזהר פקודי אורייתא פקודא קדמאה
Zohar „Toros įsakymai. Pirmas“
rabi Šimonas ben Jochajus
Uždaryti užduotį
(Ištraukos)
Zohar
בראשית ברא אלהים „Pradžioje sukūrė Kūrėjas“ (Berešit 1 – 1).
Tai pirmas įsakymas iš visų.
Ši priedermė vadinasi „Kūrėjo baimė“ ir dar vadinama „pradžia“.
Kaip parašyta:
„Išminties pradžia – Kūrėjo baimė“ (Tehilim 111 – 10).
„Kūrėjo baimė – pažinimo pradžia“ (Mišlei (Patarlės) 1 – 7),
todėl kad Kūrėjo baimė vadinasi pradžia, tai vartai įėjimui į tikėjimą.
Šios priedermės dėka ir egzistuoja pasaulis.
Baimė dalinasi į tris rūšis.
Dvi iš jų neturi tinkamos šaknies,
ir tik viena turi tikrą baimės šaknį.
Iš tikro yra žmogus, bijantis Kūrėjo,
kad nieko neatsitiktų jo vaikams,
arba bijantis, kad niekas neatsitiktų jo sveikatai, ar turtui.
Todėl toks žmogus bijo Kūrėjo pastoviai.
Vadinasi baimė, kuria jis bijo Kūrėjo,
nėra šaknis (nes nauda sau yra priežastis, o baimė tik pasekmė).
Ir yra žmogus, bijantis Kūrėjo,
dėl bausmės kitame pasaulyje,
arba bausmės gehinome (pragare).
Iš tikro dvi šios baimės,
(t.y. bausmės šiame baimė, arba baimė bausmės kitame pasaulyje),
nėra tikros baimės šaknis.
Tikra baimė yra ta,
kad žmogus bijo savo Kūrėjo,
nes Jis yra „didis ir viešpataujantis“,
ir Jis yra visų pasaulių priežastis bei esmė.
Todėl viskas skaitosi prieš Kūrėją, kaip niekas.
Kaip parašyta:
„Ir visi žemės gyventojai nieko nereiškia“ (Daniel 4 – 32).
Sulam Jehuda Ašlagas
Paaiškinimas.
Iš tikro yra trys Kūrėjo baimės rūšys,
ir tik viena rūšis skaitosi tikra baime:
1) Žmogus bijo Kūrėjo ir vykdo priedermes,
kad būtų sveiki jo vaikai,
ir niekas neatsitiktų jo sveikatai bei pinigams,
t.y. žmogus bijo bausmės šiam pasaulyje.
2) Žmogus bijo taip ir bausmės gehinome (pragare).
Ir dvi šios baimės nėra tikra baimė,
nes „baimė“ nėra vykdoma,
kaip Kūrėjo priedermė,
ir tik nauda sau yra baimės priežastis.
Iš tikro nauda sau yra šios baimės šaknis ir priežastis,
o pati baimė tik šaka ir pasekmė,
išplaukianti iš naudos sau.
3) Tačiau „tikra baimė ta,
kad žmogus bijo savo Kūrėjo,
nes Jis yra „didis ir viešpataujantis“,
t.y. Kūrėjas yra visų pasaulių priežastis ir esmė.
Ir viskas skaitosi prieš Jį kaip niekas.
Kaip parašyta:
„Ir visi žemės gyventojai nieko nereiškia“...
Iš tikro Kūrėjas yra šaknis ir priežastis,
nes iš Jo išeina visi pasauliai,
kuriuos Jis sukūrė – ir apatiniai ir viršutiniai.
Tai tai reiškia, kad visi pasauliai skaitosi prieš Jį,
kaip niekas, nes nieko neprideda prie Kūrėjo esmės.
Apie tai parašyta:
„Žmogus turi nukreipti širdį ir troškimus būtent į šią vietą,
kuri vadinasi baimė“.
Kad būtų susiliejęs su Kūrėjo baime visu noru ir troškimu,
kaip tinka Karaliaus priedermei.
Zohar
Pravirko rabi Šimonas ir pasakė:
„Vargas, jei pasakysiu, vargas, jei nepasakysiu.
Jei pasakysiu, sužinos nusidėjėliai, kaip dirbti Kūrėjui,
o jei nepasakysiu, praras mūsų draugai šį dalyką.
Nes toje vietoje, kur yra šventa baimė, prieš ją žemiau yra „bloga baimė“.
Ši bloga baimė muša su pykčiu, ir tai „diržas“ mušti nusidėjėlius.
(Tai reiškia bausti juos už nuodėmes.
Todėl bijojo rabi Šimonas atverti,
kad nesužinotų nusidėjėliai,
kaip išvengti bausmės,
nes bausmė ištyrina ir ištaiso juos).
Sulam Jehuda Ašlagas
Paaiškinimas.
Čia yra užuomina į tai, kad negali rabi Šimonas pasakyti šių dalykų pilnai,
dėl baimės nepakenkti nusidėjėliams.
Iš tikro čia rabi Šimonas atveria paslaptį, kaip susijungti su „Gyvybės medžiu“,
ir neprisiliesti prie „Mirties medžio“.
Tai leistina tik tiems, kurie ištaisė „Gėrio ir Blogio Pažinimo medį“.
Tačiau nusidėjėliams, kurie dar neištaisė Pirmo Adamo „Pažinimo medžio“ nuodėmės, draudžiama tai žinoti.
Tai reiškia, kad nusidėjėliai turi pirmiausiai visą darbą paskirti „Pažinimo medžio“ nuodėmės ištaisymui.
Apie tai parašyta:
„Kad neištiestų rankos, ir nepaimtų nuo Gyvybės medžio,
ir negyventų amžinai“(Berešit 3 –22).
Ir kai Adamas nusidėjo su „Pažinimo medžiu“,
jis buvo išvarytas iš Gan Eden (Rojaus),
dėl baimės, kad, nesusijungtų su „Gyvybės medžiu“ ir gyventų amžinai.
Juk tada šis trūkumas, kurį padarė „Pažinimo medyje“,
liktų neištaisytas...
Todėl, kad šių žinių neprarastų teisuoliai, kurie yra jau verti to,
rabi Šimonas pasakė šį dalyką tik kaip užuominą.
Zohar
Todėl parašyta:
בראשית „Pradžioje“, ir tai – baimė, „sukūrė Kūrėjas dangų ir žemę“.
Iš tikro tas žmogus, kuris prasižengia šiai priedermei,
prasižengia visoms Toros priedermėms.
Ir bausmė prasižengusiam – šis piktas (blogas) „diržas“,
(t.y. bloga baimė), mušantis jį.
Apie tai Tora liudija toliau:
„Ir žemė buvo chaotiška ובוהו) תוהו tohu va bohu) ir tamsa (חשך chošech) virš bedugnės,
ir Kūrėjo dvasia רוח) ruach)“ (Berešit 1 – 2).
Ir tai yra keturios bausmės, kad nubausti jomis nusidėjėlius:
תוהו „chaotiška“ (tohu), tai „pasmaugimas“, kaip parašyta:
„Pasmaugimo virvė“ (Ješajahu (Izaijas) 34 – 11) ir parašyta „matavimo virvė“ (Zacharija 2 – 5).
בוהו „chaotiška“ (bohu), tai „užmėtymas akmenimis“, t.y. akmenys, krintantys iš didžiosios bedugnės, kad nubausti nusidėjėlius.
חשך „ir tamsa“ (chošech), tai „sudeginimas“, kaip parašyta:
„Ir kai išgirsite balsą iš tamsos, o kalnas dega ugnimi ... iki dangaus širdies tamsa“ (Dvarim 5 – 23, 4 – 11).
Ir tai stipri ugnis, užsiliepsnojanti ant nusidėjėlių galvų, kad juos sudeginti.
רוח „dvasia (vėjas)“ (ruach), tai „nužudymas kalaviju“.
„Uraganinis vėjas“, tai aštrus, liepsnojantis kalavijas.
Kaip tu sakai:
„Ir liepsnojantį besikeičiantį kalaviją“ (Berešit 3 – 24),
vadinamą „vėju“ (ruach).
Tai ir yra bausmės, tam kas prasižengia Toros priedermėms.
Sulam Jehuda Ašlagas
Dalykų paaiškinimas.
Tie žmonės, kurie nevykdo Kūrėjo baimės priedermę,
kaip Karaliaus įsakymą, o tik kaip bausmės baimę,
pakliūna į klipot (netyrų jėgų) įtaką.
Pirmoji iš jų:
תוהו (tohu), tai abejonės, nes žmogus stebisi,
kodėl jis nesupranta Kūrėjo minčių ir kalbų.
Ši klipa skaitosi, kaip „virvė“, užveržianti žmogaus kaklą,
ir uždaranti oro patekimą šventumui ir gyvybei.
Apie taip parašyta:
„Pasmaugimo virvė“ ir „Matavimo virvė“,
kur abu parašymai reiškia tą patį.
Iš tikro pagal abejonių dydį, „sitra achra“ (kita, nertyra pusė) užmeta „virvę“ ant žmogaus kaklo ir pasmaugia jį.
Apie tai parašyta:
„Vargas jums, pritraukiantiems nuodėmę tuštybių virve“ (Ješajahu 5 – 18).
בוהו bohu, tai „užmėtymas akmenimis“, t.y. po to, kai „sitra achra“ jau užmetė žmogui „virvę“ ant kaklo, jau gali daryti su žmogumi ką nori.
Arba užmėtyti akmenimis, arba sudeginti, arba nužudyti kalaviju.
„Užmėtymas akmenimis“ reiškia, kad „daužo“ žmogaus galvą blogais troškimais ir blogomis mintimis, ir traukia jį į „didžiąją bedugnę“.
Toliau žmogaus laukia kita bausmė:
חשך „tamsa“ (chošech), ir tai „sudeginimas“.
Iš tikro „sitra achra“ degina žmogaus kūną,
sukiodama ant stiprios ugnies,
kol „sudega“ visa gyvybė ir šventumas.
Paskui sitra achra siunčia žmogui:
רוח סערה „uraganinį vėją“ (ruach seara),
ir tai, kaip „aštrus kalavijas“,
nukertantis žmogaus galvą ir atskiriantis jį nuo gyvybės.
