kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • והמשכלים יזהרו כזהר הרקיע ומצדיקי הרבים ככוכבים לעולם ועד. דניאל יב' – ג'. זוהר, נשא, רעיא מהימנא, הסוטה Ir protingi švytės, kaip (זוהר Zohar) švytėjimas dangaus skliaute, o pateisinantys daugumą, per amžius. (Danielis 12 – 3)

הקדמה לספר פנים מאירות ומסבירות  

Įvadas į knygą „Veidas šviečia ir paaiškina“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį





                                                            10.


Ateik ir pažiūrėk, ką pasakė išminčius ravas A. Even Ezra savo knygoje „Even Mora“.
„O dabar atkreipk dėmesį ir žinok: visos priedermės užrašytos Toroje ir tas, kurias pridėjo Tėvai, nors daugelis yra „veiksmo“ arba „žodžiu“, visos jos yra skirtos „širdies“ ištaisymui.
Tai reiškia, kad „visas širdis tikrina Kūrėjas, ir visas mintis supranta“.
Ir atvirkščiai parašyta „tiesiųjų širdyse“: tik „širdis, kuria piktus kėslus“...
Taip pat radau Toroje vieną pasakymą, apimantį visas priedermes: „ bijok Kūrėjo ir Jam dirbk“ (Dvarim 10 – 20).
Taigi, žodis „bijok“ apima visas priedermes „nedaryk“ ir „žodžiu“ ir „veiksmu“.
Ir tai yra pirma pakopa, nuo kurios turi žmogus pakilti „darbui“ Kūrėjui, kas atitinka visas priedermes „daryk“.
Taigi, kai žmogus pripratins „širdį“ ir nukreips ją, kol „susilies“ su Kūrėju Šlovinguoju ir Palaimintuoju, nes tik tam jis ir yra sukurtas, nes žmogus nėra sukurtas įsigyti turto ar pastatyti pastatų ir t.t.
Todėl reikia ieškoti kiekvieno būdo, kuris atvestų prie „išminties mokymosi“ ir „tikėjimo stiprinimo“ meilės.
Tada Kūrėjas atvers žmogui „širdies akis“ ir duos jam „naują dvasią“, ir žmogus dar savo gyvenime bus mylimas Kūrėjo.
Ir žinok, kad Tora yra duota tik „širdies žmonėms“, t.y. Toros raidės, kaip „kūnai“, o „teamim“ – intonacijos ženklai, kaip „sielos“.
Ir jei žmogus nesupras „teamim“, visas jo darbas veltui ir „vėjui“.
Kaip žmogus, verčiantis save suskaičiuoti, kiek išmoko medicinos knygos lapų, nes taip negalima išmokti gydymo.
Arba, kaip kupranugaris, nešantis šilką, tai nedaro jokios garbės šilkui ir neatneša naudos pačiam kupranugariui“ (Iki čia ravo A. Even Ezros citata).


Taigi, pasemkime iš išminčiaus žodžių stiprybės kelyje į tikslą, dėl kurio ir buvo sukurtas žmogus, ir tai – „susiliejimas“ su Šlovinguoju Kūrėju. 
Todėl žmogus privalo ieškoti: „kiekvieno būdo, kuris atvestų prie išminties mokymosi ir tikėjimo stiprinimo meilės.
Kol nusipelnys, kad Kūrėjas: „atvers žmogui „širdies akis“ ir duos jam „naują dvasią“, ir žmogus dar savo gyvenime bus mylimas Kūrėjo“.
Ir su gilia mintimi pabrėžia, kad dar gyvenime būtų „mylimas Kūrėjo“, t.y. kol žmogus dar nenusipelnė šios pakopos, jo „dvasinis darbas“ nėra tobulas.
Ir šį darbą žmogus būtinai turi atlikti dabar, kaip ir užbaigia Even Ezra, kad Tora yra duota „širdies žmonėms“, kad „įsigyti“ širdį, mylinčią ir besimėgaujančią Kūrėju. 
Ir tokie žmonės yra išminčių vadinami „išmintingos širdies“.
Tai reiškia, kad pas juos jau nesileidžia „gyvuliška dvasia“, tempianti žmogų žemyn.
Juk „blogio instinktas“ tūno širdyje, kurioje nėra išminties.
Ir paaiškina dar, kad Toros raidės yra kaip „kūnai“, o „teamim“ – „intonacijos ženklai“, kaip „sielos“. 
Ir jei žmogus nesupras „teamim“, tai panašu į žmogų, besistengiantį „suskaičiuoti, kiek išmoko medicinos knygos lapų, nes taip negalima išmokti gydymo“.
Taigi, tuo norima pasakyti, kad žmogus būtinai privalo rasti būdus, kaip „susilieti“ su Kūrėju.
Tik tada jis galės „paragauti Toros skonius“ , ir tai „vidinė Toros išmintis“ ir „Jos paslaptys“.
Taip pat žmogus galės paragauti „priedermių skonius“, ir tai – meilės ir mėgavimosi Kūrėju aspektai.
Tai reiškia, kad be viso šito pas žmogų yra tik „tušti“ žodžiai ir veiksmai, kaip „kūnai“ be „sielų“.
Tai panašu į žmogų, besistengiantį „suskaičiuoti, kiek išmoko medicinos knygos lapų“.
Taigi, žmogus niekada neišmoks gydymo, kol nesupras pačio gydymo prasmės.
Ir paskui, jei žmogus visomis jėgomis vis tik įsigis šią išmintį, jo mokymo tvarka ir priedermių vykdymas turi būti visada nukreiptas į tikslą, t.y. į „meilę Kūrėjui“.
Ir jeigu taip nebus, tada tai panašu į „kupranugarį, nešantį šilką, tai nedaro jokios garbės šilkui ir neatneša naudos pačiam kupranugariui“.
Tada netgi „šilkas“ negalės atvesti žmogaus į tą tobulumą, dėl kurio jis ir buvo sukurtas.