• „Ir kalbėjo Kūrėjas Moše sakydamas: Pinchas Eleazaro sūnus, Arono koheno sūnus nukreipė Mano pyktį nuo Izraelio sūnų, savo pavydu pavydėdamas Man, todėl neišnaikinau Izraelio sūnų savo pavyde. Todėl pasakyk: duodu jam savo taikos sandorį“ (Bemidbar 25 – 10, 11, 12).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הקדמה לתלמוד עשר הספירות מט, נ, נא, נב  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                        49.

Ir kai žmogaus bėdos ir kentėjimai labai padidėja (neduok dieve), tai atveda į „dvigubą paslėpimą“, dar vadinamą knygose „paslėpimą paslėpime“.
Taigi tada sakoma, kad nesimato netgi Kūrėjo „nugaros“ (kitos pusės) neduok dieve.
Tai reiškia, kad žmogus netiki, kad Kūrėjas pyksta ant jo ir baudžia jį, bet  viską žmogus priskiria  atsitiktinumui ח''ו (chas ve šalom – neduok dieve).
Todėl tada žmogus ateina iki visiško Kūrėjo neigimo, bei netikėjimo Kūrėjo valdymu „užmokesčiu ir bausme“.
Apie tai parašyta: „o Aš „paslėpte paslėpsiu“ savo veidą... nes kreipėsi į kitus dievus“.
Taigi, žmogus ateina iki visiško Kūrėjo neigimo, ir kreipiasi į „avoda zara“ (stabmeldystę). 

                                                       50.

Tačiau prieš tai Tora rašo apie paprastą (viengubą) paslėpimą: „Ir pasakys tą dieną, ar ne todėl, kad nėra Kūrėjo manyje ištiko mane šis blogis“ (Dvarim 31 – 17).
Tai reiškia, kad dar yra tikima Kūrėjo valdymu „užmokesčiu ir bausme“.
Todėl žmogus sako, kad bėdos ir kentėjimai ateina pas jį todėl, kad jis nėra susijungęs su Kūrėju: „Ar ne todėl, kad nėra Kūrėjo manyje ištiko mane šis blogis“.
Taigi tai skaitosi, kad žmogus „mato“ Kūrėją, tačiau tik iš „nugaros“.
Todėl šis paslėpimas ir vadinasi viengubas arba paprastas, nes yra paslėptas tik „Kūrėjo veidas“.

                                                       51.

Taigi paaiškinome du „paslėpto Kūrėjo valdymo“, kurį jaučia žmonės, aspektus, t.y. „viengubą paslėpimą“ ir „paslėpimą paslėpime“.
„Viengubas paslėpimas“ reiškia, kad yra paslėptas Kūrėjo „veidas“, ir atverta tik Jo „nugara“.
Tai reiškia, kad yra tikima, kad Kūrėjas sąlygoja žmonėms kentėjimus kaip bausmę, tačiau jiems sunku visada pažinti Kūrėją „iš nugaros“, ir todėl kartais yra ateinama prie prasižengimo.
Ir vis tik toks žmogus yra vadinasi „nevisiškas nusidėjėlis“.
Tai reiškia, kad žmogaus prasižengimai yra panašūs į klaidas, nes ateina dėl daugelio kentėjimų, tačiau jis dar tiki „valdymu užmokesčiu ir bausme“.

                                                            52.

„Paslėpimas paslėpime“ reiškia, kad netgi Kūrėjo „nugara“ yra paslėpta nuo žmogaus.
Tai reiškia, kad žmogus netiki Kūrėjo valdymu „užmokesčiu ir bausme“, todėl jo daromi prasižengimai skaitosi kaip „tyčiniai nusikaltimai“.
Ir tokie žmonės vadinami „visiškais nusidėjėliais“, nes jie neigia Kūrėją ir sako, kad Jis visai „nevaldo ir neprižiūri“ savo kūrinių.
Taigi, tokie žmonės pripažįsta „avodą zarą“ (stabmeldystę), kaip parašyta Toroje: „nes nusisuko į „kitus dievus“.