• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

שערי קדושה חלק ב שער ו  

Šventumo vartai Antra dalis. Šeštieji vartai

rabi Chaimas Vitalis

Kūrėjo Vardo niekinimas yra sunkesnis prasižengimas už visus kitus. 
Pasakyta: „tas, kas paniekino Kūrėjo Vardą, tam nepadeda nei atgaila (sugrįžimas), nei Jom Kipurim, nei kentėjimai. Tokią nuodėmę išperka tik mirtis, kaip parašyta: „nebus išpirkta jiems ši nuodėmė, kol nenumirs“ (Ješaja 22).

Nida (lytiniai santykiai menstruacijų metu) sąlygoja karet (sielos atkirtimą).
Pasakyta knygoje Zohar: „trys nusikaltimai, kurie išstumia Šchiną iš pasaulio.
Ir nors po to žmonės gailisi, bet jau nėra girdimi jų balsai.
Taigi, vienas tai – nida nešvarumas, nes nėra pasaulyje didesnio nešvarumo už nida nešvarumą.

Šabatas. Žinoma, kad Šabato laikymasis prilygsta visoms priedermėms.
Netgi nusidėjėliams gehinome yra poilsis nuo kančių per Šabatą.
Tai reiškia, kad gehinomo (pragaro) ugnis užgęsta per Šabatą, išskyrus tiems, kurie paniekina Šabatą (dar būdami šiame pasaulyje), tik tiems ugnis negęsta. 
Pasakė mūsų mokytojai: „jei Izraelis laikytųsi bent dviejų Šabatų pagal įstatymus, iškart ateitų geula (išsigelbėjimas)“ (Talmudas, Šabat). 

Pienas ir mėsa. Žinoma, kas valgo pieną su mėsa, tam gręsia sielos atkirtimas, nes jis subjauroja savo sielą.

Tam, kas naudoja Šventus vardus, pasakė išminčiai: „kas naudoja Toros karūną (egoistiniais tikslais) dings iš pasaulio“(Avot 1).
Bus išnaikintas jis, ar jo sūnūs, arba mirs jis, ar jo sūnūs, arba labai kentės jis ar jo sūnūs.

Tie, kurie niekina talmid chacham (besimokantį Toros), jiems nėra dalies pasaulyje, kuris ateis, ir nėra prisikėlimo iš numirusių.

Išleidimas sėklos tuščiai yra sunkesnė nuodėmė už kito žmogaus kraujo praliejimą (nes pralieja savo būsimų vaikų kraują).
Knygoje Zohar (Vajechi) parašyta: „už visus nusikaltimus galima atgaila, išskyrus už šį (sėklos praliejimą tuščiai).
Eras ir Onanas mirė už tai Dangaus bausme, taip pat ir Tvano karta buvo nubausta už šią nuodėmę“.

Draudžiamo maisto valgymas, subjauroja sielą, kaip parašyta: „nebjaurokite savo sielų“ (Vajikra 21). 
Ir ne tik, bet tas, kas atsitraukia nuo to, vadinamas šventu, nes parašyta toliau: „ir būkite šventi, nes Šventas Aš“ (Vajikra 21).

Apie priesaikas, ypač jei jos tuščios ir melagingos.
Moko išminčiai, kai pasakė Kūrėjas „neprisiek“, sudrebėjo visas pasaulis.
Pasakė išminčiai: „už visas nuodėmes atsiskaito žmogus asmeniškai.
Tačiau už priesaiką yra klausiama ir pačio žmogaus, ir jo šeimos ir visos jo aplinkos, net jei priesaika tikra ir teisinga“ (Talmudas, Gitin).