• דוקא בזמן שאדם אינו מרגיש שיש לו דרישה ומשיכה לרוחניות, שאז הוא נמצה במצב של ההסתרה הגדולה ביותר, אזי האדם צריך לקבל על עצמו עול מלכות שמים. רב ברוך אשלג על ענין קידוש לבנה. Kai žmogus visai nejaučia poreikio dvasingumui, tada jis randasi didžiausioje Kūrėjo paslėpimo būsenoje, būtent tada žmogus turi priimti sau „Dangaus karalystės jungą“. (Ravas Baruchas Ašlagas apie mėnesio pašventinimą).

הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

Dieviškasis kabalistas ir jo mokiniai

Pasakojo Baruch Šalom, kad kartą jo motina, rabanit („rabanit“ – ravo žmona) nuėjo pas jo tėvą ir paklausė: „Kodėl kiti rabinai ir mokytojai turi tiek daug mokinių, o tu jų turi tiek mažai?“

Mūsų mokytojas į šitą klausimą jai atsakė: „Patikėk manimi, pas Kūrėją mokinių yra dar mažau, nei pas mane...“.

Baal aSulamo mokinys rabi Abraham Aškenazi pasakojo, kad mokiniai iš tiesų jo labai bijojo ir tarp jų apčiuopiamai tvyrojo „mokytojo baimė“.

Mūsų švento mokytojo didumas buvo jaučiamas pas kiekvieną mokinį, priklausomai nuo jos sielos savybių.

Ir mokytojo didumo pajautimas visiškai nepriklausė nuo aplinkos nuomonės –   pas kiekvieną mokinį šis pajautimas buvo vidinis.  

Tačiau „ne kiekvienas gali ateiti ir mokytis“, todėl Baal aSulamas griežtai rinkosi sau mokinius.

Tik tiems, kurie buvo atsidavę Kūrėjo darbui, pasiekę tam tikras dvasines pakopas bei nuovokūs – tik tiems buvo leista ateiti pas Baal aSulamą.

Kai ateidavo svetimas žmogus, pajausdavo tai iš karto net jo nepamatęs.

Į maldą buvo leidžiama ateiti tik patiems artimiausiems mokiniams.

O tie, kas nebuvo iš jo grupės, ateiti į maldą negalėjo net už jokius pasaulio pinigus.

Gerokai vėliau Baal aSulamas sutiko du kartus per savaitę vesti pamokas berniukams: pagal Ramchalio knygą „Mesilat jašarim“ ir pagal knygą „Rešit chochma“.

Tuo laikotarpiu dar nebuvo išspausdinta pirmoji mūsų mokytojo knyga „Veidas šviečia, veidas paaiškina“.

Todėl daugiausia buvo mokomasi iš šventojo Ari knygos „Ec chaim“. 

Pasibaigus pamokai, rabi Jehuda Brandvainas dar sugrįždavo prie pamokos ir mokiniai aptardavo ją tarpusavyje.

Kartais prieš pamoką Baal aSulamas daug kalbėdavo apie materialius mūsų pasaulio aspektus.

Daug kalbėdavo ir aiškindavo tai, pateikdamas pavyzdžius.

Tačiau galiausiai vienu sakiniu duodavo suprasti, kad visai nekalbėjo apie materialius aspektus, ir kad visą laiką kalbėjo tik apie aukštutines tų aspektų šaknis.