kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • דוקא בזמן שאדם אינו מרגיש שיש לו דרישה ומשיכה לרוחניות, שאז הוא נמצה במצב של ההסתרה הגדולה ביותר, אזי האדם צריך לקבל על עצמו עול מלכות שמים. רב ברוך אשלג על ענין קידוש לבנה. Kai žmogus visai nejaučia poreikio dvasingumui, tada jis randasi didžiausioje Kūrėjo paslėpimo būsenoje, būtent tada žmogus turi priimti sau „Dangaus karalystės jungą“. (Ravas Baruchas Ašlagas apie mėnesio pašventinimą).

זהר הקדמת ספר הזהר אותיות דרב המנונא סבא  

Zohar Akdamat Sefer aZohar Ravo Hemnuna Saba raidės 2

rabi Šimonas ben Jochajus

 
 
 

Uždaryti užduotį





                                                       (Ištraukos)


                                      Sulam Jehuda Ašlagas


Yra žinoma, kad kiekviena raidė iš Alef-Bet raidžių turi ypatingą tik jai savybę.
Todėl raidė ת „Tav“ tvirtino, kad ji yra labiausiai tinkama iš visų raidžių, galinti atvesti pasaulį į tobulumą, juk ji yra Tiesos savybė, ir ji yra Karaliaus „antspaudas“.
Dalykas tas, kad „sitra achra“ (kita, netyra pusė) egzistuoja tik todėl, kad šventumas duoda jai mažą egzistencijos kibirkštį.
Apie tai parašyta: „jos kojos siekia mirtį“ (Mišlei 5 – 5) ir: „jos karalystė viską valdo“ (Tehilim 103 – 19). 
Tai paslaptis, kad raidės ק „Kof“ koja nusileidžia žemiau raidžių eilutės, tai ir yra užuomina į „mažą kibirkštį“, kurį šventumas ( Kof), t.y. malchut duoda „sitra achrai“.
Todėl nėra nei vienos iš 22 ivrito raidžių, kurios koja „išeitų“ iš eilutės, tik ק.
Taigi, raidė „Kof“ priklauso „malchut raidėms“, t.y. „machut raidės“ yra  קרש''ת.
Iš pradžių kairė raidės ת koja „išeidavo“ iš eilutės, tačiau Kūrėjas pamatė, kad „sitrai achrai“ bus per didelis kontaktas su šventumu.
Todėl Kūrėjas „sutrumpino“ raidės „Tav“ koją ir sąlygojo, kad ji baigtųsi lygiai su šventumo eilute. Taigi, kairė raidės ת  „Tav“ koja sustorėjo, t.y. „padvigubėjo“, nes pas raidę „sugrįžo“ išeinanti į išorę dalis ir raidės koja „padvigubėjo“. 
To dėka dabar pas „klipot“ ir „sitra achrą“ nepatenka joks švytėjimas iš „Tav“ savybės.
Ir dar.
Raidė „Tav“ tapo Kūrėjo „antspaudu“, saugojančiu, kad „klipot“ neprisiartintų ir „nečiulptų“ iš ten šventumo kibirkščių.
Todėl, kiekvienas prisiartinantis, turi mirti.
O „mažas kibirkštis“, reikalingas klipot egzistavimui, aprūpina raidė „Kof“.
Tai reiškia, kad raidė „Kof“ yra pati „aukščiausia“ (skaidriausia) iš malchut raidžių, todėl ji yra labiausiai „nutolusi“ nuo „klipot“ ir „sitra achra“.
Taigi, todėl nėra baimės dėl per didelio „klipot“ kontakto. 
Tačiau iš kitos pusės, raidė vadinasi קוף , t.y. pats žodis „Kof“ ivritu yra „beždžionė“.
Tai reiškia, kad pas „sitra achrą“ ir „klipot“ ateina jėgos, kurios vadinasi אדם בליעל „adam belijaal“, nedoras žmogus.
Tai panašu į „beždžionę“, kuri yra tik žmogaus „atvaizdas“, taip ir „adam belijaal“  – tik „išorinis“ žmogaus atspindys.
Taigi žmogus, patekęs į tokią „beždžionišką“ įtaką, lengvai suklysta ir jau nežino, kas yra „šventumas“, o kas tik „imitacija“...
Todėl Kūrėjas atsakė raidei „Tav“, kad ji yra neverta pradėti pasaulio sukūrimą, nes pas ją yra labai didelės „teismo jėgos“.
Ir netgi „absoliutiems teisuoliams“, kurie jau nusipelnė „Tiesos antspaudo“ ir įvykdė visą Torą nuo „Alef“ iki Tav“ (nuo א iki ת), raidėje esanti teismo jėga yra per didelė. 
Ir dar.
„Tav“ taip pat yra ir „mirties antspaudas“, nes šios raidės dėka į pasaulį atėjo mirtis ir „pasaulio gyventojai“ yra pasmerkti mirčiai.
Tai atsitiko po to, kai gyvatė sufalsifikavo „Tiesos antspaudą“, tuo įvesdama pirmą Adamą į „Pažinimo medžio“ nuodėmę, kaip parašyta knygoje „Tikunim“ ( Tikun 22).
Todėl pasaulis negali pradėti egzistencijos raidės „Tav“ atstovaujančios savybės dėka.