• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

Nežiūrint į tai, kad aplink Baal aSulamą susiformavo grupė mokinių, kurie buvo to meto Jeruzalės geriausi iš geriausių, tačiau mūsų šventas mokytojas neužmiršo savo brangaus ir mylimo mokinio rabi Moše Mordechajaus, kuris liko Varšuvoje.

Tarp jų išliko nenutrūkstamas ryšys, kurį jie palaikė laiškais.

Juose matyti didžiulis ilgesys Baal aSulamo ilgesys ir meilė rabi Moše Mordechajui, meilė, aukštesnė už žmogišką prigimtį.

Ši meilė išeina iš žmogaus egoistinio noro gauti rėmų.

Septinta dalis

Mūsų mokytojas formuoja racionalią kartą

Givat Šaulio rajono vyriausias rabinas

1923 metais mūsų mokytojas persikėlė į Givat Šaul rajoną, kur dėka rabi Josefo Chaim Zonenefeld buvo paskirtas rabinu ir teisėju bei tarpininku teisminiuose ginčuose.

Netrukus jo namai tapo susirinkimo vieta tiems, kurių širdyje „degė Kūrėjo dvasia“ ir vėl nuo pirmos valandos nakties Baal aSulamo namuose susirinkdavo jo mokiniai, kur jis vesdavo jiems kabalos pamokas.

Baal aSulamas mokino juos nuostabių dalykų – gilesnių už giliausias jūras.

Buvo aiškiai matyti, kad jo lūpomis kalba Šchina ir kad jo žodžiai yra paremti ne išoriniu protu ir nuomone, bet visas jo mokymas –  tiesos mokymas, einantis tiesiai iš Kūrėjo.

Baal aSulamo mokiniai pasakojo, jog tam, kad suprasti jo nepaprastai gilias pamokas, buvo būtina pasistengti kur kas labiau, nei mokantis Gmaroje (Talmude) svarstomas problemas.

Baal aSulamas sustodavo prie kiekvienos sąvokos tol, kol pilnai ją išaiškindavo.

Ir taip aiškindavo kiekvieną aspektą, iškeldavo klausimus bei prieštaravimus ir juos išspręsdavo –  tol, kol nelikdavo abejonių ir neaiškumų.

Pamokos tęsdavosi iki devynių valandų ryto, taip pat kaip ir anksčiau, kai pamokos vykdavo Jeruzalės senamiestyje.

Iki senosios ligoninės „Šaarei cedek“ dar buvo keletas namų, tačiau nuo ten iki Givat Šaulio rajono buvo tiesiog „dykvietė“ - visiškai neapgyvendinta teritorija. 

Naktimis ten klaidžiojo laukiniai šunys ir šakalai, tačiau mokiniai ištikimai eidavo į pamokas į nieką nekreipdami dėmesio.

Ir netgi, kai kelias iš Jeruzalės į Givat Šaul rajoną buvo tapęs labai pavojingas dėl arabų, net ir tai nesutrukdė Baal aSulamo mokiniams - be jokios baimės, kiekvieną naktį, pirmą valandą, jie atvykdavo į pamokas.

Net ir per žiemos šalčius ji kiekvieną dieną dalyvaudavo pamokose. 

Nepaisydami kiaurai smelkiančių vėjų, audrų ir lietaus, veidus čaižančios krušos, sniego ir šalčio – Baal aSulamo mokiniai drąsiai, su didžiausiu atsidavimu ir pasiaukojimu vidury nakties keliaudavo į pamokas.