kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • אַל תֹּאמַר אֲשַׁלְּמָה רָע; קַוֵּה לַיהוָה, וְיֹשַׁע לך. תּוֹעֲבַת יְהוָה, אֶבֶן וָאָבֶן; וּמֹאזְנֵי מִרְמָה לֹא טוֹב. משלי כ' – כב', כג Nesakyk: Atsilyginsiu už blogį, tikėk Kūrėju ir Jis išgelbės tave. Šlykštūs Kūrėjui neteisingi svarmenys, negerai yra neteisingos svarstyklės. (Mišlei 20 – 22, 23)

הקדמה לספר פנים מאירות ומסבירות ב  

Įvadas į knygą „Veidas šviečia ir paaiškina“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                                        2.


Tačiau turime surasti didelį paslėpimą, „uždėtą“ ant vidinės Toros.
Kaip pasakyta Talmudo traktate Chagiga, kad „neaiškinamos pasaulėdaros paslaptys net dviems, o merkava („vežimo“, mistinės) paslaptys net vienam“.
Ir visos kabalos knygos uždarytos ir „užantspauduotos“ nuo plačių masių, o suprasti jas gali tik „išrinktieji“, kuriuos kviečia Kūrėjas. 
Taigi, jei žmogus „dvasines šaknis“ intuityvai supranta pats, tada jis gauna iš mokytojo paaiškinimą: „iš burnos į burną“.
Tačiau labai keista, kodėl yra „slepiamos“ šios išminties žinios nuo plačių masių, juk ši išmintis yra žmonių „gyvenimas ir dienų ilgumas“?
Iš pirmo žvilgsnio tai „kriminalinis nusikaltimas“.
Kaip parašyta Midraš Raba apie Achazą, t.y. todėl vadinasi Achazas, kad „uždarė“ (achaz) Mokymo namus ir Maldos namus, todėl tuo dar padidėjo jo kaltė...
Taip pat yra gamtos dėsnis, kad žmogaus akis „siaura“ (nenoriai sutinkanti) duoti savo turtą ar pinigus kitiems.
Tačiau nėra žmogaus, kurio akis būtų „siaura“ (nenoriai sutinkanti) duoti kitiems patarimus, ar pamokyti išminties...
Ir atvirkščiai „daugiau nei veršis nori valgyti, karvė nori jį maitinti“...

Tačiau ankstesnėse kartose mes matome kabalos išminties paslėpimą, ir netgi „išoriniai išminčiai“ (mokslininkai) slėpė savo žinias.
Kaip aprašytas Platono pasisakymas, ravo M. Butrilo įvade knygos „Sefer Jecira“ paaiškinime.
Taigi, Platonas perspėja savo mokinius: 
„neperduokite išmintiems tam, kuris nežino jos vertės“.
Ir taip pat Aristotelis perspėjo:
„neperduokite išminties tam, kuris nėra padorus, kad nepagrobtų jos.
Todėl, jei išminčius moko išminties žmogų, kuris nėra jos vertas, šis žmogus „pagrobia“ išmintį ir „iškreipia“ ją, t.y. panaudoja savanaudiškiems tikslams“.


Tačiau mūsų kartos „išoriniai išminčiai“ (mokslininkai) jau taip nesielgia, bet atvirkščiai, atveria plačiai „išminties vartus“ masėms, be jokių sąlygų ir apribojimų
Todėl iš pirmo žvilgsnio yra didelis priekaištas kabalos išminčiams, kurie  ir dabar „uždarė“ išminties vartus mažam išrinktųjų skaičiui.
Tai reiškia, kad tik po to kai išminčius pamato, kad mokinys yra tinkamas, jam yra atveriama išmintis, o plačios masės yra paliktos: „apgraibomis apčiupinėti sieną“.