kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • והמשכלים יזהרו כזהר הרקיע ומצדיקי הרבים ככוכבים לעולם ועד. דניאל יב' – ג'. זוהר, נשא, רעיא מהימנא, הסוטה Ir protingi švytės, kaip (זוהר Zohar) švytėjimas dangaus skliaute, o pateisinantys daugumą, per amžius. (Danielis 12 – 3)

שערי קדושה חלק ב שער ד 

Šventumo vartai Antra dalis. Ketvirtieji vartai

rabi Chaimas Vitalis

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                                      2.


Pyktis – tai didybės ir puikybės atšaka ir yra vertinamas taip pat, kaip ir puikybė.
Pasakė mūsų mokytojai: „jei žmogus pyksta, jį valdo gehinomo (pragaro) griovimo jėgos“ (Talmudas, Nedarim).
Dar pasakė: „jei žmogus iš pykčio persiplėšia drabužius, mėto pinigus ir daužo indus, tai tavo akyse turi atrodyti, kaip jis išpažįsta avoda zara (stabmeldystę). Kaip pasakyta: „tegul nebus tavyje svetimo dievo“ (Tehilim 81 – 10).
Pasakė mūsų mokytojai: „jei žmogus pyksta, jo akyse Šchina praranda svarbumą, ir jis užmiršta viską, ko mokėsi.
Toks žmogus didina savo kvailumą, ir jo nuodėmių skaičius persveria nuopelnų skaičių.
Kaip pasakyta: „pas tą, kuris pyksta, yra daug nusikaltimų“ (Mišlei 29 –22).
Dar pasakyta: „jei pyksta išmintingas žmogus, jį palieka visa jo išmintis“ (Talmudas, Psachim).
Zohare (Tecave) parašyta: „jei žmogus pyksta, jis „išrauna” iš savęs šventą, aukštutinę sielą ir į jos vietą nusileidžia „sitra achra” (kita, netyra pusė).
Toks žmogus maištauja prieš Kūrėją, ir yra draudžiama prisiartinti bei bendrauti su juo.
Taigi, šis žmogus leidžia „sitrai achrai” pagrobti savo šventą sielą, ir į tą vietą nusileidžia „svetimas dievas” (el zar).
Todėl tai skaitosi, kaip išpažinimas kito, „svetimo dievo” (stabmeldystė).
Ir tas, kas kalba su tokiu žmogumi, lygtai susijungia su stabmeldyste, bei jį apima stabmeldystė. Netgi yra draudžiama žiūrėti tokiam žmogui į veidą.
Kaip parašyta: „nesikreipkite (nežiūrėkite) į stabus“.
Ir dar parašyta: „nedaryk sau savo rankų dievo“.
Taigi, kiekvienam „susitepimui” yra ir atskiras, ypatingas valymas (ištyrinimas).
Ir šiam „sutepimui” reikalingas valymas: ir vidinis (sielos) ir išorinis (tinkamas elgesys, padori kalba).
Tačiau bet kokiu atveju tokiam žmogui yra labai sunku išsityrinti ir „išrauti” iš savęs „sitrą achrą”. Tai reiškia, kad „sitrą achrą” reikia išrauti amžiams, o paskui reikia labai pasistengti ir įeiti į šventumą, t.y. pritraukti „išrautą” šventą sielą.
Duok dieve, kad žmogui pasisektų!
Nes jei jau anksčiau, vieną kartą šventa siela buvo „išrauta” iš žmogaus, be galo sunku vėl susigrąžinti ją atgal”.


Priekabumas – tai puikybės ir pykčio išsišakojimas, t.y. atskiras atvejis.
Apie tai pasakė išminčiai: „kas yra priekabus, į tokį žiūrima priekabiai ir „viršuje”, todėl jam nėra atleidžiamos nuodėmės (Talmudas, Roš Hašana).
Kaip pasakyta: „atleidžiantis nuodėmę, atleidžiantis nusikaltimą“ (Micha 7 – 18).
Taigi, kam yra atleidžiamos nuodėmės?
Tam, kas atleidžia už nusikaltimą.
Pasakė mūsų mokytojai: „visada žmogus turi prašyti gailestingumo, kiekvieną dieną.
Uždaryti savo burną, neatsakyti į grubumą, neatsakyti į įžeidimus.
Pasakė išminčiai: „tas, kas atleidžia žmonėms už jų blogas savybes, tam yra atleidžiami „iš viršaus” jo nusikaltimai“ (Talmudas, Roš Hašana).
Pasakė mūsų mokytojai: „tris žmonių rūšis myli Kūrėjas: tuos, kurie nepyksta, tuos, kurie nepasigeria ir tuos, kurie yra lankstūs savo savybėse“ (Išminties pradžia, tretieji vartai).
Rabi Akiva paklausė rabi Nechunja Didžiojo, kur yra jo dienų ilgumo paslaptis?
Atsakė jam, niekada nepriėmiau dovanų ir visada buvau lankstus savo savybėse (Talmudas, Megila)...
Pasakė išminčiai: pasaulis egzistuoja dėka tų, kurie „praryja savo burną“ pykčio metu.
Kaip pasakyta: „žemė kabo ant tuštumos“ (Jobas 26 – 7).
Rabi Abahu sako: „dėka tokių, kurie prilygina save tuštumai“ (Talmudas, Chulin).
Mokė išminčiai: „girdintis įžeidimus ir neįsižeidžiantis, girdintis užgauliojimus, ir neatsakantis. Apie tokius parašyta: „mylintys Mane bus kaip saulės pakilimas savo stiprume“ (Šoftim 5 – 31). Pasakė mūsų mokytojai: „visada žmogus turi būti atlaidus savo artimui ir ypač savo namiškiams“.
Pasakė pranašas Elijahu: „Tora atsiveria tik tam, kuris yra atlaidus. Ir aš atsiveriu tik tam, kuris nėra priekabus“ (Talmudas, Šabat“).