• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

Rabi Moše Mordechai - didis mūsų mokytojo mokinys

Rabi Moše Mordechai stengėsi save visaip apriboti, kad  suvaldytų savo kūniškus troškimus.

Kai apie tai sužinojo Baal aSulamas, liepė jam nutraukti šį asketizmą. Ir pasakė jam, kad jeigu jis iš tikrųjų nori apriboti savo kūną, duos jam kitokio pobūdžio apribojimus ir tai nebūtinai turi būti valgymas ir gėrimas, nuo ko žmogaus puikybė tik didėja.

Baal aSulamas pasakė jam nuvykti į kitą miestą ir ten rinkti labdarą. O rabi Moše Mordechajus buvo labai gerbiamas ir žinomas žmogus Varšuvoje, ir šis nurodymas, kurį jis gavo iš švento mūsų mokytojo, reikalavo iš jo iš tiesų milžiniško savęs anuliavimo ir apribojimo. Iki tiek, kad po keleto kartų, kai ėjo prašydamas išmaldos, jis liovėsi tai daręs, nes negalėjo to atlaikyti.

Taip apie jį rašė mūsų mokytojas laiške 1927 metais („Pri chacham“ 2 dalis 75 psl.):

„Žinok, kad nėra tau pasaulyje ištikimesnio draugo už mane. Ir aš patariu tau, kad visai netaisytum savo išorės, o tik savo vidų. Nes tik vidinė dalis gali gauti ištaisymą. O nešvarumas, kuris ateina dėl daugybės nuodėmių, pasireiškia egoizmu ir išdidumu.

Ir šis nešvarumas nebijo jokių pasaulio apribojimų. Netgi atvirkščiai: jis myli juos, todėl kad dėka tų apribojimų egoizmas ir puikybė tik dar labiau didėja ir stiprėja.

Tačiau jei tu nori išvalyti tas nuodėmes, tai užuot kankinus save visokiais apribojimais, reikia užsiimti egoizmo anuliavimu. Tai yra, turi pajausti, kad esi pats žemiausias ir blogiausias iš visų žemės gyventojų.

Reikia didelės išminties bei daug mokintis, kad suprasti tai. Ir kiekvieną kartą turi patikrinti save ar neapgaudinėji savęs ir nemeluoji sau.

Taip pat labai naudinga yra praktiškai anuliuoti save prieš draugą“.

Rabi Moše Mordechajus liko prisirišęs prie švento mūsų mokytojo visa savo esybe, ir netgi po to, kai Baal aSulamas persikėlė į Izraelį, visada palaikė šį ryšį laiškais.

Ir iš keleto mus pasiekusių laiškų iškyla nuostabaus ryšio tarp mokytojo ir mokinio paveikslas.

Yra netgi vienas laiškas, kurį Baal aSulamas parašė iš Varšuvos (po to, kai išvyko į Izraelį, vėl grįžo į Lenkiją) ir jame mūsų mokytojas pasakoja, kaip jis bandė sutvarkyti vizą rabi Moše Mordechajui, kad jis galėtų nuvykti į Izraelį per Beirutą („Pri chacham“, „Šventi laiškai“ 53 psl.).