kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • והמשכלים יזהרו כזהר הרקיע ומצדיקי הרבים ככוכבים לעולם ועד. דניאל יב' – ג'. זוהר, נשא, רעיא מהימנא, הסוטה Ir protingi švytės, kaip (זוהר Zohar) švytėjimas dangaus skliaute, o pateisinantys daugumą, per amžius. (Danielis 12 – 3)

Praktinė Halacha (Įstatymai)  

Simchat-Tora

I. M. Lav

 
 
 

Uždaryti užduotį

 

Chatan Tora Ir Chatan Berešit


Ypatinga priedermė – pakviesti Toros skaitymui tą dieną visus, kurie ateina į sinagogą.

Tuo pačiu taip įvykdomi Toros žodžiai: „Tora, prisakyta mums Moše – Jaakovo bendruomenės paveldas“ (Dvarim, 33:4).

Visa Jaakovo bendruomenė priėmė Torą, ir todėl kiekvienas judėjas turi į ją visas teises ir kiekvienam judėjui ji uždeda vienodas pareigas.

Išminčiai sako: skaityk ne מורשה moraša („paveldas“ – todėl, kad Tora nepereina „paveldėjimo būdu“, tačiau tenka tik tiems, kurie ja užsiima), o מארסה meorasa („sužadėtoji“).

Tai reiškia, kad kiekvienas judėjas turi elgtis su Tora taip, lyg siektų merginos, kurią myli, ir dėtų visas pastangas tam, kad pasiekti jos atsakymo tuo pačiu.

Todėl priimta tuos, kam tenka garbė užbaigti Toros skaitymo ciklą ir atverti naują, vadinti chatan Tora („Toros jaunikis“) ir chatan Berešit („Sukūrimo jaunikis“).

Ne tik suaugusieji kviečiami skaityti Torą per Simchat-Tora - kviečiami ir vaikai.

Jie apgaubiami vienu „talitu“, tarsi apjungiant juos į vieną visumą, ir po skaitymo priimta sakyti jiems tą palaiminimą, kuriuo kažkada Jaakovas apdovanojo savo anūkus Efraimą ir Menaše: „Kūrėjas, siuntęs savo angelą, gelbėjusį mane iš visų bėdų, tegul palaimina šiuos jaunuolius ir tegul apdovanoja juos mano vardu ir mano tėvų Abrahamo ir Icchako vardais ir tegul išplinta jie žemėje, kaip žuvys jūroje“.


Šią dieną iš „aron kodeš“ išimami trys Toros ritiniai: pirmasis – paskutinės savaitinės Toros dalies iki pat jos pabaigos skaitymui, po ko visi esantys pasako: חזק חזק ונתחזק Chazak, chazak venitchazek! („Tvirtėk, tvirtėk ir būsime tvirti!“).

Tam, kad kiekvienas dalyvaujantis gautų galimybę paskaityti Torą, šią dalį kartoja daug kartų – tačiau ne visą, o iki žodžių „ir Savo išdidume dangus“.

Po to pakviečiamas „Toros jaunikis“ – paprastai rabinas ar kitas gerbiamas žmogus, žinomas dėl savo pasiekimų Toroje, tada pabaigiamas Toros skaitymas iki jos pabaigos – be to, visa bendruomenė klauso skaitymo stovėdama.

„Ir nebuvo daugiau pranašo Izraelyje panašaus į Moše, su kuriuo Kūrėjas kalbėjo veidu į veidą, kuris būtų įvykdęs panašius stebuklus ir ženklus, kuriuos Kūrėjas pasiuntė jį įvykdyti Egipte faraonui, ir visiems jo tarnams, ir visai šaliai; panašių stipria ranka ir kiekvienu didžiu stebuklu, kuriuos įvykdė Moše viso Izraelio akyse“.

Po frazės „chazak, chazak venitchazek“ Tora pakeliama kitaip, nei visus metus: trys teksto stulpeliai, matomi ritinyje, atsukami ne į pusę to, kas kelia Torą, o į bendruomenės pusę, ir pasukama iš eilės į visas puses – kad įvykdyti Toros žodžius „viso Izraelio akyse“.  

Po to imamas kitas Toros ritinys ir pakviečiamas „Sukūrimo jaunikis“ – taip pat rabinas arba visų gerbiamas bendruomenės narys.

Virš galvų tų, kurie stovi ant „bimos“, ištiesiamas „talitas“ tarsi „chupa“ ir pradedama skaityti Torą nuo pradžių – iki pasakojimo apie pasaulio sukūrimą ir apie pirmąjį Šabatą pabaigos.

Kiekvienos ištraukos, skirtos skirtingai Kūrimo dienai pabaigoje priimta choru pabaigti: „Ir buvo vakaras, ir buvo rytas – diena tokia ir tokia“.

Taip pat ir baigiamąsias eiles nuo žodžių „Ir baigti buvo dangūs ir žemė“ (2-o skyriaus pradžia) sako visi besimeldžiantieji, o skaitantysis Torą kartoja paskui juos „Chaci-kadiš“ – ir atveria trečiąjį Toros ritinį, iš kurio skaito „maftir“- iš knygos Bemidbar, 29-to skyriaus, kur išvardinamos šios dienos aukos: „Aštuntąją dieną...“

Šios dienos „haftara“ paimta iš pranašo Jehošua knygos, 1-o sk., kuris yra Penkiaknygės tęsinys: po Moše mirties tautos vadu tampa jo mokinys, jo veiklos tęsėjas Jehošua bin Nun.