• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Hošana raba

I. M. Lav

Chibut arava

  Po septynių הקפות „hakafot” - apėjimų aplink „bimą“, į rankas imamas iš penkių gluosnio šakelių (arava) sudarytas pluoštelis ir meldžiamasi paskutinė „Hošana“ malda: „Atsakyk ištikimiems, išliejantiems prieš Tave savo širdį...“

Chibut arava  כיבוט ערבה  paprotį įvedė paskutinieji iš pranašų - Chagajus, Zacharja ir Malachi. Kadangi apie jį neužsimenama Penkiaknygėje, jam nėra sakomas palaiminimas.

Kabalistai, Toros paslapčių žinovai, paaiškino šio papročio prasmę - paskutinių ypatingos Kūrėjo malonės minučių panaudojimas tam, kad nusipelnyti palankaus dangiško Teismo sprendimo.

Bet kodėl tam yra naudojamos būtent gluosnio šakelės?

Išminčiai aiškina, kad visų pirma, arava simbolizuoja tuos žmones, kurie nepasižymi nei Toros žiniomis, nei priedermių vykdymu, ir antra - jo forma primena lūpų formą. Tai reiškia, kad mes kreipiamės į Kūrėją su prašymu atsižvelgti į tai, kad netgi tie, kurie neturi nuopelnų nei Toroje, nei priedermių vykdyme, vis tik turi nenuginčijamą ypatybę: jie turi lūpas, kad galėtų melstis Kūrėjui. Jie pasiruošę priimti bet kokius smūgius (chibut), kad tik Tu būtum jiems maloningas ir duotum jiems laimingą gyvenimą.

Jie pasiruošę elgtis taip, kaip padarė neišprusęs piemuo, kartą per Jom-Kipurą atsidūręs sinagogoje: jis pamatė, kad visi verkia, o pats melstis nemokėjo - netgi raidžių nepažinojo. Ką gi jis padarė, kad išreikšti tai, kas širdyje prieš savo Kūrėją? Jis šaižiai sušvilpė ir šis švilpimas daug sėkmingiau pažadino Kūrėjo gailestingumą, nei visos maldos.

Pagal „ušpizin“ tvarką, šią dieną svečias yra Karalius Davidas. Niekas labiau už Davidą nepabrėžė maldos vertės ir svarbos žmogaus gyvenime: „Ir aš meldžiuosi Tau Tavo palankumo valandą, Kūrėjau...“. Todėl Hošana raba naktį yra perskaitoma visa knyga Tehilim, parašyta Karaliaus Davido.

Chibut arava atliekama taip: rankoje laikomos gluosnio šakelės iki tol, kol perskaitomos visos „Hošana“ maldos, o kai chazanas užbaigia „pilną Kadišą“, iš visų jėgų penkis kartus šakų ryšuliu yra trenkiama į grindis ir tada jos metamos į tokią vietą, kur niekas ant jų neužlips. Ir iš karto po to kreipiamasi į Kūrėją: „Tebus Tavo valia, Kūrėjau, mūsų Dieve ir mūsų tėvų Dieve, kuris išrinkai gerus pranašus ir gerus papročius, kad mūsų maldos ir mūsų „hakapot“ būtų priimti gailestingai ir su palaiminimu. Atsimink dėl mūsų septynių Tavo teisuolių [t.y. „ušpizin“] nuopelnus ir pašalink geležinę pertvarą, skiriančią mus nuo Tavęs. Įsiklausyk į mūsų maldas ir priimk mums palankų sprendimą, Tu, Kuris palaikai žemę erdvėje ir įrašyk mus į gyvenimo knygą...“