• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

Praktinė Halacha (Įstatymai)  

Roš aŠana

I. M. Lav

Roš-Ašana „Šacharit“

Bendrai ši malda panaši į rytinę Šabato maldą: „Rytiniai palaiminimai“, „Psukei dezimra“, „Šma“, kartu su ją lydinčiais palaiminimais.

Prieš chazanui pasakant „Palaiminkite...“, skaitoma 130 knygos Tehilim dalis: „Iš gelmių pašaukiau Tave, Kūrėjau“ - bendruomenė paskui chazaną kartoja eilutę po eilutės. Šis Tehilim skyrius yra skaitomas visų „Teismo dienų“ metu.

„Amida“ - ta pati, kaip ir išvakarėse vakare. Nors jos pakartojime, kurį atlieka chazanas, yra ženklių pakeitimų - įtraukiami nauji himnai ir šlovinimo dainos. Vienus visa bendruomenė sako atsistojusi, kitus - sėdint. Skaitant kai kuriuos iš jų, atidaroma „aron kodeš“, o kai kuriuos skaitant - neatidaroma - viskas priklauso nuo papročio, kuris priimtas vienoje ar kitoje bendruomenėje.

Vienas žymiausių himnų - „Himnas Kūrėjui, atliekančiam teismą“, sudarytas kaip akrostikas, pagal ivrito abėcėlės raides.

Jis nukreiptas į dievišką gailestingumą, pasireiškiantį tada, kai „Kūrėjas atleidžia nuodėmes teisme“ ir „saugo tuos, kurie myli Jį, teisme“.

„Tašlich“

„Tašlich“ - tai ypatinga malda, kuri sakoma pirmą Roš-Ašana dieną (o jei tai Šabatas, tada antrąją Roš-Ašana dieną) prie jūros ar upės, ar kokio kito vandens telkinio.

Ji prasideda pranašo Michos žodžiais: „Kas gi, Kūrėjau, prilygtų Tau - atleidžiančiam nuodėmes, atleidžiančiam Tavo tautos likučio - Tavo dalies nusižengimus! Nepyksta Jis amžinai, nes Jis maloningas. Jis vėl pasigailės mūsų, užmirš mūsų prasižengimus; tad mesk (תשליך tašlich - iš čia kilo maldos pavadinimas) į vandens gelmes visas mūsų nuodėmes. Parodyk tiesą Jakovui, gerumą - Abrahamui, apie kuriuos prisiekei mūsų protėviams iš senų senovės!“

Ši ištrauka sakoma triskart iš eilės, po to yra skaitoma dar viena malda, kurią, pagal padavimą, sukūrė Chida [1].

Tašlichas užbaigiamas 130-ta Tehilim psalme: „Iš gilumų pašaukiau aš Tave, Kūrėjau...“ ir septynis kartus pakartojama „Amžinai, Kūrėjau, žodis Tavo esti danguje!”.

Ir taip, „Tašlichas“ - tai malda apie atleidimą ir kreipimasis į Kūrėją įvykdyti Jo pažadą, perduotą pranašo - išmesti į vandens gelmes visas nuodėmes, kad daugiau niekada jų neatsiminti. Tai malda apie laimingą, taikų gyvenimą, apie mūsų norų išpildymą.

Po šios ceremonijos priimta išversti savo kišenes ir išpurtyti drabužių skvernus, lyg simboliškai numestume nuo savęs padarytas nuodėmes, „prilipusias“ metų bėgyje.

Bet reikia pastebėti, kad apie „Tašlichą“ neužsimena nei Talmudas, nei gaonai, nei ankstyvieji Toros įstatymų kodifikatoriai.

Tačiau vėlesnieji kodifikatoriai pateikia šio įstatymo motyvą, susiedami jį su padavimu apie tai, kad kai Abrahamas ėjo paaukoti Icchako, jis vos nenuskendo staiga prieš jį atsiradusioje upėje (tuo buvo išbandomas jo pasiryžimas įvykdyti Kūrėjo valią), tačiau Kūrėjas jį išgelbėjo.

Taip šis paprotys yra siejamas su Icchako paaukojimo istorija, kuri duoda pavyzdį apie pasiaukojamą Kūrėjo valios vykdymą.

[1] Chida (vardo Chaimas-Josefas-Davidas Azulajas santrumpa - gimė 1724 metais Jeruzalėje, mirė 1806 metais Livorno mieste) - rabinas, kabalistas, rašytojas ir visuomenės veikėjas, daug keliavo bendruomenės pavedimu. Buvo Kairo rabinas, o gyvenimo pabaigoje apsigyveno Italijoje, Livorno mieste. Tarp 38 jo knygų, kurios vertinamos ir aškenazių, ir sefardų judėjų, yra monografijos apie iškilius Izraelio žmones, Toros komentarai ir t.t.