• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

הקדמה לתלמוד עשר הספירות יח  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                    18.

Ir savaime aišku, kad negali žmogus nusiimti nuo savęs atsakomybės, jei jis jau gavo šį „vaistą“ (prieskonį), tačiau vis dar yra jame „nuodėmingos abejonės“.
Taigi, žmogus dar gyvena abejonėse ir neryžtingume, nes blogio instinktas jame dar „nepažabotas“.
Juk, kai Kūrėjas sukūrė „blogio instinktą“ ir davė jam galią, yra aišku, kad turėjo tai įvertinti, ir sukurti patikimus „vaistus“ bei „prieskonį“, kad jų dėka būtų galima susilpninti „blogio instinkto“ stiprumą iki pilno jo anuliavimo.
Todėl, jei kas nors užsiiminėjo Tora, ir jam nepasisekė iš savęs pašalinti blogio instinktą, tai tik dėl to, kad šiuose užsiėmimuose nesistengė duoti pakankamai pastangų ir darbo.
Kaip pasakyta: „nesistengei ir radai, netikėk“.
Gali būti, kad žmogus „užpildė“ reikalaujamą pastangų „kiekį“, bet buvo atsainus „kokybėje“.
Tai reiškia, kad nukreipė širdį ir protą į pašalinius dalykus užsiėmimų Tora metu.
Ir todėl nenusipelnė pritraukti Toros švytėjimą, sąlygojantį tikėjimą žmogaus širdyje.
Taigi, žmogus užsiėminėjo nesusikaupęs ir nukreipęs mintis nuo šio pagrindinio Toros principo. 
Ir todėl negavo „švytėjimo“, atvedančio prie tikėjimo.
Taip pat gali būti, kad pradžioje žmogus nusiteikė teisingai, tačiau mokymo metu atsipalaidavo ir nukreipė mintis kitur.
Tačiau ar šiaip ar taip, žmogus negali savęs išlaisvinti nuo atsakomybės, ir tvirtinti, kad taip jis yra sukurtas.
Juk išminčiai pateikia Kūrėjo tvirtinimą: „sukūriau blogio instinktą, ir sukūriau jam vaistą (prieskonį) – Torą“.
Tai reiškia, kad jeigu čia būtų kokių tai išimčių, tai tada Jobo tvirtinimas išliktų savo vietoje ח''ו (neduok dieve).