• אולם אם אתה רוצה למרק החטאים ממך יש לך לעסוק בבטול הישות, במקום הסיגופים. בעה''ס, אגרות הקודש Ir jei tu nori ištyrinti savo nuodėmes, tau reikia vietoj kentėjimų ir apribojimų anuliuoti savąjį ego. (Baal Sulamas „Šventi laiškai“)

הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

Pirma dalis

Amžinas statinys

Vaikystė ir jaunystė Varšuvoje

  Rabi Jehuda Leib aLevi Ašlag gimė 1885 m. (5646 metais 5-tą tišrei mėnesio dieną pagal judėjų kalendorių) rabi Simcha Levi šeimoje.

Jau nuo ankstyvos vaikystės jam buvo skirta tapti didžiu žmogumi. Jo sūnus pasakojo, kad kai Baal aSulamas buvo septynerių metų, jis gulėjo lovoje ir staiga jam ant galvos nukrito knyga. Jis paklausė tėvo, kas tai per knyga. Tėvas jam atsakė, kad ši knyga angelams, o ne žmonėms. O vaikas atsakė: „Jei jau šitą knygą atspausdino, tai ženklas, kad ji skirta visiems žmonėms”. Tėvas pasakė: „Bet ne tau”. Vaikas širdy pasakė, kad jei knyga atspausdinta, vadinasi ji skirta visiems žmonėms. Ir nuo to laiko pradėjo domėtis šia knyga. O tai buvo kabalos knyga ir jos šventa šviesa švietė jo širdyje ir sieloje. 

Jo mama buvo puiki ugdytoja, niekada nebausdavo vaikų jų prasižengimo metu. Visada palaukdavo keletą dienų, ir tada primindavo vaikui nusižengimą, kurį jis padarė prieš tam tikrą laiką. Tada ramiais nervais įkrėsdavo jam į kailį, kad pamokytų jį. Auklėjimas, kurį gavo mūsų mokytojas vaikystėje, neabejotinai didele dalimi prisidėjo prie puikios jo asmenybės susiformavimo.

Pasakojo ponia Bat Ševa Raichberd, mūsų mokytojo duktė: „Iki dešimties metų mano tėvas ir mokytojas buvo vienintelis vaikas šeimoje. Jis buvo be galo gabus. Jo tėvai jį labai lepino, bet kartu dėjo visas pastangas, kad būtų tinkamai auklėjamas. Jie prižiūrėjo, kad jis kiekvieną vakarą eitų laiku miegoti. Jis apsimesdavo, kad miega ir kai tėvai sumigdavo, atsikeldavo ir užsidegęs žibalinę lempą po stalu, mokydavosi iki aušros. 

Taip augo mūsų mokytojas - šventume ir tyrume. Nuo jaunumės jo siela labai troško pakilti į aukštumas, į tai, kas paslėpta, išaukštinta. Jo sielą pakylėdavo ir džiugindavo jausmai ir mintys, susiję su galimybe ateiti prie Kūrėjo artumo, jis troško pažinti tai, kas iš tiesų svarbu, Kūrėjo karalystės esmę.

Mūsų mokytojas jaunystėje mokėsi berniukų ješivoje Varšuvoje ir nuo pat jaunumės gyveno vien tik Toros aplinkoje.  Jo triūsas ir pastangos Toroje buvo virš žmogaus galimybių ribų. Miegodavo labai mažai, ir neleisdavo sau užsnūsti, nors kūnas to reikalaudavo, kovodavo su juo, kol priversdavo paklusti dirbti Kūrėjui. 

Jo supratimas Toroje buvo toks didelis ir genialumas toks milžiniškas, kad būdamas dvylikos metų jau žinojo Mišną, o iki sukankant keturiolikai metų, jau gerai išmanė visą Mišną ir Tosafot.

Mūsų švento mokytojo sūnus rabi Baruch Šalom pasakojo: „Mano tėvas ir mokytojas rabi Baal aSulam pradėjo mokytis kabalos jau būdamas jaunuolis. Ir kadangi nenorėjo, kad ješivoje sužinotų, jog jis mokosi kabalos, išplėšdavo lapus iš švento Ari knygos „Ec chaim“ („Gyvybės medis“) ir paslėpdavo juos tarp Gmaros lapų. Ir taip mokėsi. Ir kai kas nors ateidavo, apversdavo lapą ir tęsdavo Gmaros mokymąsi“.