• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

זהר הקדמת ספר הזהר פקודי אורייתא פקודא רביעאה  

Zohar Akdamat Sefer aZohar Toros Įsakymai. Ketvirtas

rabi Šimonas bar Jochajus

                                                      Ištraukos

                                                Zohar

Ketvirta priedermė yra žinoti, kad Kūrėjas, (הוי''ה Havaja, su gailestingumo savybe) yra Dievas אלהים – Elokim, teismo savybė).
Kaip tu sakai: „ir sužinosi šiandien ir priimsi į širdį, kad Kūrėjas (Havaja) yra Dievas (Elokim)“ (Dvarim 4 – 39).
Tai reiškia, kad vardas Elokim (teismas) yra įjungtas į vardą Havaja (gailestingumą), todėl reikia žinoti, kad tai yra viena ir nėra tarp jų skirtumo...

Ir tai – „juoda šviesa“ (malchut) „baltoje šviesoje“ (zeir anpin) ir nėra tarp jų skirtumo, o viskas yra „viena“.
Ir tai – „baltas debesis“ dieną, ir „ugnies debesis“ – naktį (Izraeliui einant iš Egipto).
Tai reiškia „dienos savybė“ (zeir anpin) ir „nakties savybė“ (malchut) turi išsitaisyti viena kita, t.y. susijungti, kad „šviestų“, kaip parašyta: „kad šviestų ant žemės“...

Ir tai „pirmos gyvatės“ nuodėmė, nes „sujungė“ apačioje ir „atskyrė“ viršuje, todėl atnešė į pasaulį tą, ką atnešė. Iš tikro turime „atskirti“ apačioje ir „sujungti“ viršuje.
„Juodą šviesą“ (malchut – teismą) turime „sujungti“ viršuje su „balta šviesa“ (zeir anpin – gailestingumu) į vieningą sąjungą, kad susijungtų spalvos į vieną ir atsiskirtų nuo blogio...

Ir su visu tuo turime žinoti, kad Elokim (teismas) yra Havaja (gailestingumas) viskas yra viena be atsiskyrimo, t.y. Havaja yra Elokim.
Ir kai žmogus sužinos, kad viskas vieninga ir nedarys išskyrimo, tada netgi „kita pusė“ (blogis) dings iš pasaulio. Ir jau nieko nebeįtakos apačioje.

Ir tai paslaptis, parašyta: „ir bus šviesuliais (limeorot) למאורות“ (Berešit 1 – 15).
Žodį: „šviesuliais“ (limeorot) ל)מאורות) sudaro raidės אור (or) – „šviesa“ ir מות (mavet) – „mirtis“.
Nes žievė (klipa) eina už smegenų (branduolio).
Smegenys (branduolys) – אור (or) „šviesa“, o kita pusė (žievė, klipa, blogis) מות (mavet) – „mirtis“.
Raidės „šviesa“ אור žodyje „šviesuliais“ ל)מאורות) yra sujungtos (eina iš eilės), o raidės מות (mavet) – „mirtis“ yra atskirtos.
Ir kai „šviesa“ dingsta (pakyla) iš ten, tada atskirtos raidės susijungia raidės į žodį  מות (mavet) „mirtis“...

Nuo tų raidžių pradėjo Chava (Ieva) ir sąlygojo pasauliui blogį.
Kaip parašyta: „ir pamatė ותרא (vatere) moteris, kad geras medis“ (Berešit 3 – 6).
Sugrąžino raides iš žodžio „šviesuliai“ (meorot)  מאורות atgal.
Taigi paėmė iš žodžio מאורות (meorot) „šviesuliai“ raides ותרא „ir pamatė“, ir žodyje liko raidės „Mem“ ir „Vav“ מ''ו. 
Tada šios raidės pasiėmė su savimi raidę „Tav“ ת ir pasidarė žodis מות (mavet) „mirtis“.
Taip Chava (Ieva) sąlygojo pasauliui mirtį, kaip ir parašyta...