• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

שערי הקדושה חלק א שער ג  

Šventumo vartai Pirma dalis. Tretieji vartai

Rabi Chaimas Vitalis

                                                2.

Tačiau yra pakopa, aukštesnė už „absoliutus chasidas“.
Ir tai pati aukščiausia pakopa, kurią pasiekęs žmogus vadinasi (קדוש – kadoš) „šventas“.
Ši pakopa aprašyta knygoje „Tikunim“, knygoje Zohar ir dar daugelyje vietų.
Taigi, „Ki Tece“ Raja Mehemana parašyta:
 „ne veltui sako Kūrėjas. Tas, kas užsiima Tora, „gmilut chasadim (atsidėkojimu gerumu) ir meldžiasi su bendruomene, svarbus Man, lyg būtų išlaisvinęs Mane ir Mano sūnus iš pasaulio tautų. Tačiau, kodėl žmonės stengiasi Toroje, o Kūrėjas dar nėra išlaisvintas? 
Taigi, kas vadinasi „chasidas“?
Tas, kas yra „chasidas“, t.y. garbingas, padorus ir geras su savo Kūrėju.
Ir dar, kai Izraelis daro nuodėmes, Kūrėjas siunčia Savo sūnus į tremtį, ir kartu su jais eina į tremtį ir Šchina.
Tačiau tas, kas sugrįžta (padaro atgailą תשובה – tšuvą),
kas daro Šchinai gerumą,
kas užsiima Tora ir priedermėmis,
pas ką yra tik viena mintis – „išvaduoti“ Šchiną.
Toks žmogus daro gerumą Kūrėjui“.

Parašyta: „Uolą, pagimdžiusią tave, apleidai“ (Dvarim 32 – 18), ir parašyta: „duokite stiprybę Kūrėjui“ (Tehilim 68 – 35). 
Apie tai „rabi Jehuda sako: palaimintas tas, kas užsiima Tora tam, kad suteiktų malonią dvasią savo Kūrėjui“ (Talmudas, Brachot). 
Nes kodėl užsiima Tora?
Ne dėl savo užmokesčio, o tam, kad suteikti malonią dvasią Kūrėjui. Apie tai parašyta: „visi jūsų skausmai (bėdos) - tai Jo (Kūrėjo) skausmai (bėdos)“   (Ješaja 63 – 9). 
Ir visur, kur tik yra ištremiamas Izraelis, Šchina eina su juo, nes Ji mūsų Motina.
Apie tai parašyta: „už jūsų nuodėmes yra išsiųsta jūsų Mama“ (Ješaja 3 – 1), vadinama Šchina.
Kaip parašyta: „Uolą, pagimdžiusą tave, apleidai“.

Taigi, jei žmogus užsiima Tora ir priedermėmis, ir tai daro su geromis savybėmis, jis vadinasi „chasidas“, kaip paminėta anksčiau.
Tačiau, jei įsimaišo jame kokia mintis gauti kokį užmokestį, vadinasi chasidas (geras) tik sau.
Kaip parašyta: „sąlygoja savo sielai geras žmogus (איש חסד – „iš chesed“)( Mišlei 11 – 17).
Taigi, vykdydamas priedermes, sąlygoja tik savo sielai gerumą, todėl nėra vadinamas „chasidas“, o tik „geras žmogus“, t.y. „žmogus chasidas, „iš chesed“.
Tai reiškia, kad „gerumas“ yra nukreiptas į patį žmogų, sąlygojantį tik savo sielai „gerumą“.
Tačiau, jei žmogus sąlygoja gerumą savo Kūrėjui, toks žmogus vadinamas „chasidas“ ir „šventas“ (קדוש – kadoš).
Ir toks žmogus išsityrina nuo visų nešvarumų rūšių ir pašventina save aukštutiniu Kūrėjo šventumu.
Taigi, pasakymas „šventas, reiškia „pasiruošimas“ ir „pakvietimas“, kaip parašyta: „ir pasišventinkite rytoj ir valgysite“ (Bemidbar 11 – 18).
Tai reiškia, kad žmogus padaro save „Kūrėjo šventumo vežimu“ (merkava), ir jau nepergyvena dėl savo garbės, o tik dėl Kūrėjo garbės.
Apie tai kalba rabi Pinchas ben Jair: „atsiskyrimas veda prie tyrumo... šventumas prie chasidut, o chasidut veda prie šventos dvasios (רוח הקודש – ruach akodeš)“ (Talmudas, Sota). 
Ir tai yra „absoliuti chasidut“, ateinanti po šventumo, ir vedanti prie „šventos dvasios“.
Taigi, žmogus susilieja su Kūrėju absoliučiai, ir pasiekia Toros paslapčių atvėrimą, bei ateities pranašavimą. 
Kaip sako rabi Meir, kad to nusipelno „kiekvienas, užsiimantis Tora lišma“ (Avot 6 – 5), t.y. dėl pačios Toros, nes Ji ir Kūrėjas yra viena, visa Tora yra Kūrėjo vardai. 
Taigi, toks žmogus: „nusipelno daug dalykų... ir atveriamos jam Toros paslaptys ir pasidaro kaip stiprėjantis šaltinis“ (Avot 6 – 5).