kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • והמשכלים יזהרו כזהר הרקיע ומצדיקי הרבים ככוכבים לעולם ועד. דניאל יב' – ג'. זוהר, נשא, רעיא מהימנא, הסוטה Ir protingi švytės, kaip (זוהר Zohar) švytėjimas dangaus skliaute, o pateisinantys daugumą, per amžius. (Danielis 12 – 3)

שערי קדושה חלק א שער ב  

Šventumo vartai. Pirma dalis. Antrieji vartai

Rabi Chaimas Vitalis

 
 
 

Uždaryti užduotį

                                                      2.

Panagrinėkime keturis pagrindus, kurie yra savybių (midot) įsigijime.
Žinok, kad visos blogos savybės yra įsišaknijusios keturiose žemesnės, t.y. pagrindinės sielos blogoje, t.y. klipot pusėje.
Todėl blogos midot dalinasi į keturias dalis:
1) Ugnies pagrindas (יסוד האש jesod aeš).
Iš jo išeina išdidumas, vadinamas šiurkštumu ir grubumu. Šis pagrindas lengviausias ir aukščiausias iš visų. Taip pat iš čia išeina pyktis, nes iš išdidumo žmogus pyksta, kai nėra vykdomi jo norai. Tačiau, jei žmogus būtų nusižeminęs ir žinotų tikrus savo trūkumus, jis nepyktų visai.
Išeina, kad išdidumas ir pyktis yra viena savybė (turi tą patį pagrindą).
Ir čia yra trys išsišakojimai: tai priekabumas, nes jei ne išdidumas, visai nebūtų priekabus.
Kaip paaiškinome apie pyktį ir valdingumą, bei tuščiagarbiškumą, nes toks žmogus visada didžiuojasi prieš kitus. Taip pat iš čia – neapykanta artimui, nes save skaito viršesniu už kitus
Visa tai taip pat išplaukia iš išdidumo.
2) Oro (vėjo) pagrindas (יסוד הרוח jesod aruach). 
Iš jo išeina kalbos, ir tai yra tuščios kalbos, kurioms visai nėra reikmės.
Ar tai būtų „sielos“, ar „materialios“ kalbos.
Iš čia taip pat išeina keturi išsišakojimai, ir tai: liaupsės, melas, apkalbos ir pagyros.
Visa tai tam, kad žmogus išaukštintų save virš kitų.
3) Vandens pagrindas (יסוד המים jesod amaim).
Iš šio pagrindo išeina kūniškų malonumų troškimas, nes vanduo „išaugina“ bet kokią kūniško malonumo rūšį.
Čia yra du išsišakojimai. Pirmas, tai geismas pasisavinti draugo pinigus, žmoną, ar šiaip kas teikia malonumą.
Kitas išsišakojimas - tai pavydas, t.y. žmogus pavydi savo draugui pinigų, ar kitų vertybių.
4) Žemės pagrindas ( יסוד העפר jesod afar ).
Iš šio pagrindo išeina liūdesys ir neviltis.
Čia yra vienas išsišakojimas ir tai – tingumas.
Taigi, tingumas vykdyti Torą ir priedermes, dėl nevilties, kad tuo negalima pasiekti šio pasaulio „tuščių“ vertybių. 
Taip pat dėl (paties žmogaus vadinamų) „dvasinių kančių“, kurios neleidžia džiaugtis savo likimu. Ir tai: „akis nepasisotins turtu“ (Koheletas 4 – 8).

Išeina, kad yra keturios pagrindinės blogų savybių rūšys:
išdidumas (puikybė) su į jį įjungtu pykčiu;
„tuščios“ kalbos;
kūniškų malonumų geismas;
ir liūdesys (neviltis).

Visos keturios grupės išeina iš keturių klipot, kurios yra žemesnėje (pagrindinėje) sieloje.
Ir priešingai joms, yra keturios geros savybės, kurios taip pat išeina iš žemesnės (pagrindinės) sielos. Ir tai:
1) kuklumas, visiškas nusižeminimas ir atsitraukimas nuo visų rūšių pykčio, išeinančio iš puikybės;
2) visiškas tylėjimas, t.y. burnos atvėrimas tik mokantis Toros ir vykdant priedermes. Kalbėjimas tik būtinais dalykais, ar išreiškiant pagarbą žmonėms;
3) Visų „kūniškų aistrų“ niekinimas, netgi leidžiamų ir būtinų.
4) Taip pat pastovus džiaugsmas savo dalia, nes „viskas, kas daroma iš Dangaus - tik į gerą“. Dar raginimas save džiaugtis Kūrėjo darbu, kaip parašyta: „džiaugiuosi aš Tavo žodžiais, kaip radęs didelį lobį“ (Tehilim 119 – 162). Kaip pasakė mūsų mokytojai:
„padaryk užsiėmimą Tora pastoviu dalyku, o darbą (pragyvenimui) laikinu“  (Avot 1 – 15).
Išeina, jei pas žmogų yra neištaisytos savybės (midot), jis yra atskiriamas nuo teisingo priedermių vykdymo, nes negali jų deramai įvykdyti.
Ir jei jas vykdys, tai nebus Dangaus vardu, o tik didelis vargas jam.
Apie tai parašyta: „auksinis auskaras kiaulės nosyje“ (Mišlei 11 – 22).
Nes kol kas žmogaus sielą yra užpildę klipot nešvarumai.
Apie tai pasakė išminčiai: „jei nusipelnė žmogus, (Tora) pasidarė jam gyvybės lašas, jei nenusipelnė, pasidarė jam mirties lašas (Talmudas, Joma). 
Taigi, jei žmogus pergalės save šioje kovoje ir didelėmis pastangomis pašalins iš savęs blogas savybes, ir vykdys Torą.
Tada jis vadinsis absoliutus teisuolis, bijantis Dangaus, didvyris, nugalėjęs savo blogio instinktą.

Ir kai žmogus pripras prie naujo gyvenimo ir pašalins iš savęs visiškai blogas savybes.
Tai reiškia, kai jau jo siela nebegeis iš vis šių blogų savybių, bet įsigis geras savybes ir jau nebereikės jam kovoti su blogio instinktu.
Taigi, kai jau kūnas ir žemesnė (pagrindinė) siela bus visai išvalyta, nuo visų rūšių materialių (sielos) teršalų, kaip pasakyta apie Moše: „nusiauk nuo kojų batus“ (Šmot 3 – 5).
Tada apsirengs žmogus keturiomis raidėmis Havaja (הוי''ה) ir bus „šventas sostas“ ir Kūrėjo „vežimas“ (merkava).
Toks žmogus vadinsis mylintis Kūrėją, absoliutus chasidas, tobulas iš visų pusių.