• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

החרות כא  

Laisvė

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                     21.

                                                „Tėvų palikimas“

Taigi „noro gauti“ sudėtines dalis, apibrėžėme pavadinimu „pirmykštė materija“, arba „pirmasis faktorius“.
Ir šios dalys apima visus polinkius ir „elgesio normas“, kurias individas paveldėjo iš tėvų ir tėvų tėvų, ir kurie yra, kaip ilga tūstančio žmonių grandinė, „stovinčių vienas šalia kito“.
Todėl kiekviena iš šių sudėtinių dalių, tai kaip „protėvių (informacijos) lašas“, iš kurio ateina visas „dvasinis palikimas“ į mūsų pailgąsias smegenis.
Taip, kad kiekvieno individo pailgosiose smegenyse iš šios „grandinės“, t.y. iš jo tėvų ir tėvų tėvų
yra tūkstančiai „dvasinių palikimų“.
Todėl, kaip vieno žmogaus veidas skiriasi nuo kito, taip kiekvieno nuomonė skiriasi nuo kito.
Ir todėl nėra pasaulyje dviejų žmonių su ta pačia nuomone, nes pas kiekvieną yra didelis ir unikalus, tik jam vienam skirtas, savitas „palikimas“, kurį jis paveldėjo iš tūkstančio protėvių.

Ir todėl šis „palikimas“ skaitosi vieninteliu „paveldu“, kurį turi saugoti visuomenė.
Taip, kad dėl „aplinkos poveikio“ šis palikimas „nedingtų“, bet liktų, kaip vienintelis kiekvieno žmogaus turtas.
Todėl visuomenėje turi amžinai išlikti „nuomonių susidūrimai“, nes jie garantuoja mums pastovią kritiką ir išminties progresą. Ir tai visas žmonijos privalumas bei „amžinas lobis“.

Taigi tam tikru lygiu išsiaiškinome žmogaus „asmeniškumą“, kurį apibrėžėme „noro gauti“ potencialu, ir tai kiekvieno gyvio „savitumo taškas“.
Taip pat gerai, visoje apimtyje, išaiškėja kiekvieno atskiro individo „įsigijimo šaltinis“, kurį
apibrėžėme, kaip „tėvų palikimą“.
Ir tai yra žmogaus „pirmykštė materija“, arba „pirmasis faktorius“, sudarantis visą kiekvienos asmenybės savybių ir polinkių potencialą, atėjusį iš gimdytojų „sėklos lašo“.
Taigi dabar galime išsiaiškinti išminčių teiginį, kad su Toros gavimu tapome „laisvi nuo Mirties angelo“.
Todėl šiam tikslui mes ir turime labai gerai suprasti „asmeniškumo“ ir „tėvų palikimo“ aspektus.