kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • והמשכלים יזהרו כזהר הרקיע ומצדיקי הרבים ככוכבים לעולם ועד. דניאל יב' – ג'. זוהר, נשא, רעיא מהימנא, הסוטה Ir protingi švytės, kaip (זוהר Zohar) švytėjimas dangaus skliaute, o pateisinantys daugumą, per amžius. (Danielis 12 – 3)

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Šavuot šventė

I. M. Lav

 
 
 

Uždaryti užduotį

Pieninis maistas

Talmudas sako, kad Šavuot šventės metu reikia rūpintis ne tik sielos, bet ir kūno reikmėmis. Juk pasakyta apie šią šventę Toroje: „Aceret Kūrėjui, jūsų Dievui“, ir kitoje vietoje - „Aceret bus jums“. Iš čia išminčiai nurodo, kad Šavuot paskiriama per pusę Kūrėjui ir per pusę mūsų kūno reikmėms.

Senas paprotys - Šavuot šventės metu valgyti pieninį maistą. Knygoje „Šir aŠirim Tora palyginama su medumi ir pienu: „Pienas ir medus po tavo liežuviu“. Todėl Toros dovanojimo šventė pažymima tuo, kad yra valgomas pienas ir medus, simbolizuojantys Toros žodžius. O Bemidbar knygoje, 28 skyriuje pasakyta: „...kai jūs atnešate naują auką Kūrėjui po jūsų atskaičiuotų savaičių“. Pirmos šių žodžių raidės ivritu (מינחה חדשה לה׳ בשבעתיכם) sudaro žodį מחלב - „iš pieno“. Žodžio חלב („pienas“) gematrija - 40. Ir būtent 40 dienų Moše praleido ant Sinajaus kalno po to, kai jis pirmą kartą pakilo ant Sinajaus Šavuot šventės metu.

Yra dar vienas šio papročio paaiškinimas: iki Toros gavimo, judėjai nežinojo, kas yra kašrutas: įstatymai, iš esmės liečiantys mėsos vartojimą maistui, trefa ir kritusio gyvulio mėsos draudimas, taip pat gyvulio riebalų ir kraujo draudimas, o taip pat maistas, pagamintas iš pieniško ir mėsiško maisto kartu - visi šie įstatymai dar nebuvo jiems žinomi. Ir štai staiga, 6 sivano, jie gavo visus šiuos įstatymus iš karto ir sužinojo, kad visi jų indai nekošeriniai (todėl, kad juose buvo gaminamas draudžiamas maistas) ir todėl jų naudoti nebegalima. Tad jiems neliko nieko kito, kaip tik tą dieną valgyti pienišką maistą ir vaisius bei daržoves - kol jie neparuoš indų naudojimui pagal Halachos įstatymus.

„Akdamut“

Šavuot metu yra skaitomos įprastos šventinės maldos. Iš Toros yra skaitomi 19 ir 20 Šmot knygos skyriai, pasakojantys apie šios dienos įvykį - Toros dovanojimą. Kviečiami penki žmonės Toros skaitymui ir šeštas - „haftaros“ skaitymui. „Maftiras“ skaitomas iš antrojo Toros ritinio - ištrauka iš Bemidbar knygos (28 skyrius), kur pasakojama apie šios dienos aukojimus.  

Centriniu Toros skaitymo momentu yra Dešimt įsakymų. Visi dalyvaujantys klauso skaitymo stovėdami, stengdamiesi nepraleisti nei vieno žodžio. Šios Toros dalies skaitymui yra priimta kviesti rabiną arba kitą gerbiamą žmogų, pasižymėjusį Toros žiniomis. Šavuot šventės „haftara“ yra iš pranašo Jechezkelio knygos pirmo skyriaus, kuriame pasakojama apie Kūrėjo vežimo regėjimą. Jo ryšys su savaitine Toros dalimi akivaizdus: Izraelio tauta nusipelnė Toros dovanojimo metu pamatyti Kūrėją, nusileidusį ant Sinajaus kalno, o Jechezkelis aprašo, kaip atsivėrė dangus ir jis išvydo „Kūrėjo regėjimą“.

Kai pirmas pakviestasis, kohenas, pakyla ant „bimos“, Tora pradedama skaityti ne iš karto, o tik po to, kai sudainuojamas himnas „Akdamut“. Šis aramėjų kalba parašytas himnas tarsi savotiškas prašymas leisti pradėti skaityti Torą. Jį sukūrė poetas rabi Meir Nehorai, įžymus kantorius, gyvenęs Raši laikais, tai yra XI amžiuje. Akdamut prasideda Kūrėjo šlovinimu, po to rutuliojasi ginčas tarp amžinai vejamo ir persekiojamo Izraelio ir tarp pasaulio tautų, bandančių įtikinti Izraelį atsisakyti savo tikėjimo ir įsilieti į jų tarpą. Izraelio atsakymas vienareikšmiškas: ir pačiais sunkiausiais laikais jie nenustos tikėti Kūrėjo pagalba, išvadavimu ir gerumu, laukiančiu jų pasaulyje, kuris ateis. Himnas sudarytas iš 90 posmelių, pasibaigiančių tuo pačiu skiemeniu ta (תא), o posmelių pirmosios raidės sudaro akrostiką: „Meiras, sūnus rabi Icchako, te išauga Toroje ir geruose darbuose, „amen“, sustiprėk ir sutvirtėk!“

Daugelyje bendruomenių yra priimta Šavuot metu dainuoti savo specialius, šventei skirtus himnus.