• אמר לה בתי מאי איכפת לך מי שאמר לשמן וידלוק הוא יאמר לחומץ וידלוקץ. תענית כה – עמ. א', שלבי הסולם, מדרש רבה, רות Pasakė jai tėvas (rabi Chanina ben Dosa): „Kas pasakė aliejui – dek , pasakys ir actui – dek“. (Talmudas, Taanit 25 – 1)

זהר צו בעובדא דלתתא אתער עובדא דלעילא 

Zohar „Su veiksmais apačioje susižadina veiksmai viršuje“

rabi Šimonas ben Jochajus

                                                       (Ištraukos)

Rabi Josi pradėjo, atvėrė ir pasakė, parašyta:
„Pasišvęskite ir būkite šventi“(Vajikra 20 – 7).
Tas, kas „išsityrina“ save „apačioje“,
jam duoda šventumą „viršuje“.
Tačiau tas, kas „sutepa“ save „apačioje“,
jį „sutepa“ ir „viršuje“.

Klausia.
Duoda „šventumą“ viršuje – gražu ir suprantama.
Tai reiškia, kad žmogų apima Kūrėjo šventumas.
Tačiau, kaip „sutepa“ žmogų, iš kokios „vietos“?
Jei sakysi iš „viršaus“,
tai argi „viršuje“ yra „nešvarumas“?

Rabi Chija atsakė:
Mokėmės, kad su veiksmais apačioje susižadina veiksmai viršuje.
Jei veiksmai „apačioje“ – „šventi“,
tada ir „viršuje“ susižadina „šventumas“,
išsilieja ant žmogaus, ir padaro jį „šventu“.
Tačiau, jei žmogus „sutepa“ save „apačioje“,
tada „viršuje“ susižadina „nešvarumo dvasia“ (רוח הטומאה – „ruach atuma“),
ir išsilieja ant žmogaus nešvarumai bei „sutepa“ jį.
Viskas priklauso nuo žmogaus veiksmų.

Nėra jokio gėrio ar blogio, šventumo ar nešvarumo,
kurie neturėtų savo esmės ir pradžios „viršuje“.
Todėl apatinių veiksmais susižadina veiksmai „viršuje“.
Iš tikro veiksmais „apačioje“ susižadina veiksmai „viršuje“,
t.y. atsitinka „nenumatyti“ įvykiai.
Ir lygiai tai pat:
Ką kalbame „apačioje“, susižadina „atsitiktiniai“ gandai ir nuomonės iš „viršaus“...