• ע"י ההרגל שהאדם מרגיל עצמו באיזה דבר, אז הדבר הזה נעשה אצלו טבע שני, לכן אין שום דבר שהאדם לא יוכל להרגיש בו את מציאותו. בעה''ס, שמעתי Įpročio dėka, kai žmogus pripratina save prie kokio tai dalyko, tada tas dalykas tampa žmogui antra prigimtimi, todėl nėra tokio dalyko, kurio žmogus negalėtų savyje pajausti. („Šamati“, tai ką girdėjo ravas Baruchas iš savo tėvo Baal Sulamo)

החרות יד  

Laisvė

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                    14.

                    „Noras gauti“ – „ješ mi ein (egzistencija iš niekur)

Tačiau tam, kad net ir iš „mokslinio“ aspekto žengti „žingsnį į priekį“, mums reikalinga tik kabalos išmintis, nes visos pasaulio išmintys yra įjungtos į šią išmintį.
Ir kaip paaiškinta knygoje „Veidas šviečia ir paaiškina“ (1 d.) apie „dvasines šviesas ir indus“, kad visas Kūrėjo sukurtas „naujumas“, kurį sukūrė Kūrėjas iš aspekto „ješ mi ein“, liečia vien tik „norą gauti“.
Taigi, visi kiti dalykai, esantys kūrinijoje, nėra iš šio „naujumo“ aspekto, tačiau jie priklauso aspektui „ješ mi ješ“ (egzistencija iš egzistencijos).
Tai reiškia, kad jie tiesiogiai „išplaukia“ iš paties Kūrėjo esmės, kaip šviesa, išeinanti iš saulės, t.y. ten nėra jokio „naujumo“, juk viskas, kas randasi saulėje, viskas „išeina“ į išorę.

Tačiau „noro gauti“ aspektas yra visiškai naujas dalykas, t.y. iki kūrinijos sukūrimo šio dalyko visiškai nebuvo realybėje.
Tai reiškia, kad Kūrėjas visiškai neturi šio „noro gauti“ aspekto, nes Jis yra ankstesnis už kiekvieną dalyką, todėl iš ko Jis gali gauti?
Todėl šis „noras gauti“, kurį Kūrėjas sukūrė iš „ješ mi ein“ aspekto, yra absoliučiai „naujas“ dalykas.
Taigi, visi kiti dalykai nėra įjungti į šį „naujumo“ aspektą, kad būtų galima juos vadinti „kūrinija“.

Todėl visų „indų“ ir „kūnų“, esančių dvasiniuose ar materialiame pasauliuose, materija skaitosi „dvasinė“, ar „materiali“, ir kurios prigimtis yra tik „noras gauti“.