• Ir išėjo Jakovas iš Beer Ševos, ir nuėjo į Charaną. Ir priėjo vietą, ir apsinakvojo ten, nes nusileido saulė, ir paėmė iš vietos akmenų, ir pasidėjo sau po galva, ir atsigulė toje vietoje. (Berešit 28 – 10, 11)
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

זהר תרומה הנשיקין  

Zohar „Bučinys“

rabi Šimonas ben Jochajus

                                                (Ištraukos)

Mokėmės.
Kai pasirodė Kūrėjas ant Sinajaus kalno ir Izraeliui buvo duota Tora dešimties įsakymų pavidalu.
Tada kiekvienas įsakymas sukūrė „balsą“, t.y. „įsakymas“ – tai chochma (išmintis), kuri pagimdė „balsą“ – chasadim (gerumo) aspektą.
Šis „balsas“ pasidalino į 70 „balsų“ ir visi jie „švytėjo“ bei „kibirkščiavo“ viso Izraelio akyse.
Tai reiškia, kad kiekvienas žmogus savo akimis matė šį ypatingą „švytėjimą“.
Apie tai ir parašyta:
„Ir visa tauta mato balsus“ (Šmot 20 – 18).
Mato iš tikrųjų.

Ir šis balsas kiekvienam iš Izraelio paliudijo ir pasakė:
„Priimkite sau tokias ir tokias Toros priedermes“.
Tai pasakęs, „balsas“ tęsė ir patvirtino:
„Priimkite sau tokias ir tokias Toros bausmes“.
Po to „balsas“sugrįžo ir pabučiavo Izraelį į lūpas, kaip pasakyta:
„Pabučiuok mane lūpų bučiniais“ (Šir aŠirim 1 – 2).

Ir viską, ką tada matė Izraelis, viską matė vienoje „šviesoje“, kuri apjungė savyje visas kitas „šviesas“.
Izraelis labai troško pamatyti šią „šviesą.
Tada Kūrėjas pasakė Izraeliui:
„Štai „šviesa“, kurią matote ant Sinajaus kalno, ir kuri įgavo visų „šviesų“ atspalvius.
Ir jumyse atsirado didelis troškimas šiai šviesai.
Priimkite ją ir pasilikite sau“.