• ע"י ההרגל שהאדם מרגיל עצמו באיזה דבר, אז הדבר הזה נעשה אצלו טבע שני, לכן אין שום דבר שהאדם לא יוכל להרגיש בו את מציאותו. בעה''ס, שמעתי Įpročio dėka, kai žmogus pripratina save prie kokio tai dalyko, tada tas dalykas tampa žmogui antra prigimtimi, todėl nėra tokio dalyko, kurio žmogus negalėtų savyje pajausti. („Šamati“, tai ką girdėjo ravas Baruchas iš savo tėvo Baal Sulamo)

זהר תרומה הנשיקין  

Zohar „Bučinys“

rabi Šimonas ben Jochajus

                                                (Ištraukos)

Mokėmės.
Kai pasirodė Kūrėjas ant Sinajaus kalno ir Izraeliui buvo duota Tora dešimties įsakymų pavidalu.
Tada kiekvienas įsakymas sukūrė „balsą“, t.y. „įsakymas“ – tai chochma (išmintis), kuri pagimdė „balsą“ – chasadim (gerumo) aspektą.
Šis „balsas“ pasidalino į 70 „balsų“ ir visi jie „švytėjo“ bei „kibirkščiavo“ viso Izraelio akyse.
Tai reiškia, kad kiekvienas žmogus savo akimis matė šį ypatingą „švytėjimą“.
Apie tai ir parašyta:
„Ir visa tauta mato balsus“ (Šmot 20 – 18).
Mato iš tikrųjų.

Ir šis balsas kiekvienam iš Izraelio paliudijo ir pasakė:
„Priimkite sau tokias ir tokias Toros priedermes“.
Tai pasakęs, „balsas“ tęsė ir patvirtino:
„Priimkite sau tokias ir tokias Toros bausmes“.
Po to „balsas“sugrįžo ir pabučiavo Izraelį į lūpas, kaip pasakyta:
„Pabučiuok mane lūpų bučiniais“ (Šir aŠirim 1 – 2).

Ir viską, ką tada matė Izraelis, viską matė vienoje „šviesoje“, kuri apjungė savyje visas kitas „šviesas“.
Izraelis labai troško pamatyti šią „šviesą.
Tada Kūrėjas pasakė Izraeliui:
„Štai „šviesa“, kurią matote ant Sinajaus kalno, ir kuri įgavo visų „šviesų“ atspalvius.
Ir jumyse atsirado didelis troškimas šiai šviesai.
Priimkite ją ir pasilikite sau“.