kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • והמשכלים יזהרו כזהר הרקיע ומצדיקי הרבים ככוכבים לעולם ועד. דניאל יב' – ג'. זוהר, נשא, רעיא מהימנא, הסוטה Ir protingi švytės, kaip (זוהר Zohar) švytėjimas dangaus skliaute, o pateisinantys daugumą, per amžius. (Danielis 12 – 3)

ההסתר והגילוי של הבורא 

Kūrėjo pasislėpimas ir atsivėrimas

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį

      


                               

                                     Dvigubas paslėpimas


Žmogus nejaučia net Kūrėjo „kitos pusės“, t.y. žmogus visai nejaučia, kad kažkas išplaukia iš Kūrėjo.
Žmogus jaučiasi, kad Kūrėjas paliko jį ir visai nekreipia į jį dėmesio.
Visus kentėjimus žmogus priskiria atsitiktinumui ir „aklam likimui“.
Ir todėl, kad Kūrėjo elgesys su žmogumi labai „susipynęs“ ir neaiškus – jis praranda tikėjimą.
Kai žmogus meldžiasi dėl savo nesėkmių ir daro gerus darbus, jis negauna atsako.
Tačiau, kai tik žmogus nebesimeldžia dėl savo nesėkmių, ateina atsakymas.
Kai žmogus vis tik pergali save ir vėl tiki aukštutiniu valdymu, bei ištaiso savo veiksmus – „pasisekimas“ atsuka jam nugarą ir jis yra „atstumiamas“ atgal, be gailesčio.


Tačiau, kai žmogus nustoja tikėti ir pradeda daryti blogus darbus, tik tada jam ateina pasisekimas ir gerbūvis.
Pinigus žmogus užsidirba nesąžiningai, tik apgaulės būdu.
Jam atrodo, kad žmonės, einantys Kūrėjo keliu, visi vargšai, ligoti, niekingi, nekultūringi ir veidmainiai.
Iš kitos pusės žmogui atrodo jam, kad žmonės, neinantys Kūrėjo keliu, visi turintys pasisekimą, sveiki, pasiturintys, protingi, sąmojingi, geraširdžiai, malonūs ir užtikrinti savo ateitimi.


Kai „aukštutinis valdymas“ žmogui sąlygoja tokį pajautimą, jis renkasi „bėgimą“ nuo minčių, kad visi kentėjimai ateina iš Kūrėjo.
Tai sąlygoja žmogui tikėjimo praradimą, kad Kūrėjas iš vis rūpinasi žmonėmis, ir tada žmogus tiki, kad viskas atsitiktinumo ir „aklo likimo“ rankose.


                          Viengubas (paprastas) paslėpimas


Kūrėjas pasislėpęs, neatsiveria kaip absoliučiai geras, ir atsiveria žmogui, kaip sąlygojantis kentėjimus.
Tai vadinasi, kad žmogus mato „atvirkščią“ Kūrėjo pusę („nugarą“), nes jaučia, kad gauna iš Kūrėjo kentėjimus.
Ir nežiūrint į nieką, žmogus tiki, kad viskas pas jį ateina ne iš „aklo likimo“ ar „atsitiktinumo“.

Tačiau žmogus tiki, kad Kūrėjas elgiasi su juo taip, kaip už bausmę už žmogaus darbus, ar kad atvestų jį prie gerumo.
Žmogus stengiasi stiprinti tikėjimą, kad Kūrėjas stebi jį ir rūpinasi juo.
Žmogaus uždarbis nepakankamas, jis pilnas rūpesčių ir kliūčių, kenčia nuo ligų, aplinkiniai negerbia jo, jam niekur nesiseka ir nėra ramybės.


                                         Atsivėrimas


Pastangos tikėjime „paslėpimo“ metu, kad Kūrėjas valdo pasaulį, atveda žmogų prie knygų, iš kurių jis gauna „švytėjimą“ ir supratimą, kaip sustiprėti Kūrėjo valdyme.
Kai žmogaus pastangos tikėjime Kūrėjo valdymu susikaupia reikiamu dydžiu, kad išsilietų žmogui „ištaisymo“ šviesa, ir žmogus galėtų „priimti“ visą šią šviesą, tada jis tampa pasiruošęs suvokti „atvirą“ Kūrėjo valdymą.
Tada Kūrėjas „atsiveria“ žmogui, kaip „Geras ir darantis gerumą“ visiems, visuose gamtos aspektuose pagal visų norus.
Žmogus jaučia gerumą, ramybę ir pastovų sielos pasitenkinimą, kuris išeina iš Kūrėjo.
Žmogus užsidirba lengvai ir pakankamai, jis nežino rūpesčių ir ligų, žmogus yra visų gerbiamas, ir jam sekasi visose srityse.
Jei žmogus ko nori – iškart gauna iš Kūrėjo, ko prašė.
Jei jis daro daugiau gerų darbų – pasisekimas didėja.
Jei žmogus daro mažiau gerų darbų – pasisekimas mažėja.
Jis mato, kad einantys Kūrėjo keliu – sveiki, lengvai ir gerai užsidirba, yra gerbiami, ramūs ir jam malonu būti su jais.
Taip pat žmogus mato, kad neinantys į ištaisymą – neturi pastovaus uždarbio, pilni rūpesčių, ligoti, niekingi, kvaili, nekultūringi, veidmainiai, melagiai ir koktu jam būti greta jų.