Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] ... ... ... [26] [27] [28] [29] [30] [31] [32] [33] [34] [35] ... ... ... [909] [910] [911] [912] [913] > Atgal
Rabi Šimonas pradėjo (atvėrė): „ Kokios nuostabios Tavo buveinės Kūrėjau“.(Tehilim 84 – 1).

Parašyta: „Pražus kalbantys netiesą, melagiais ir apgavikais šlykštisi Kūrėjas“ (Tehilim 5 – 7).

Pradėjo tas senis ir pasakė: „Ir dykumoje, kurią matei, kur nešė tave Kūrėjas, kaip nešioja žmogus savo sūnų“ (Dvarim 1 – 31).

Pradėjo (atidarė) rabi Šimonas ir tarė, apie ką parašyta: „Ir atsuko Chizkijahu veidą į sieną ir meldėsi Kūrėjui“( Ješajahu 38 –2).

„Kiekvienas, išleidžiantis savo dukterį už prasčioko, lyg suriša ją ir padeda prieš liūtą” (Talmudas, Psachim).
