[1] [2] [3] [4] [5] [6] [7] [8] [9] [10] [11] [12] [13] [14] [15] ... ... ... [867] [868] [869] [870] [871] > Atgal
Ir todėl užbaigia baraita: „teisuolis pražuvo“, t.y. „absoliutaus teisuolio“ aspektas, kurio šis žmogus galėjo nusipelnyti.
Iš tikro – „kabalos išmintis“ ir „atvira“ Tora yra tas pats.
Šabatas prieš Pesacho šventę vadinasi שבת הגדול Šabat agadol, „Didysis Šabatas“. Šio Šabato „haftaroje” Kūrėjas žada: „Štai, Aš siunčiu jums pranašą Elijahu prieš Kūrėjo dienos atėjimą – didžios ir rūsčios dienos”. Šis posmas, su didžiule jėga išreiškiantis išgelbėjimo viltį, ir davė šiam Šabatui pavadinimą.
Ir iš tikro Kūrėjo didybės pasiekimas turi būti tokio dydžio, kad „sąlygojimas“ virstų „gavimu“, kaip sakėme apie davimą svarbiam žmogui. Ir išvis šis pasiekimas, bendru atveju, nėra toks jau sunkus dalykas.
„Kieno dvasia patinka žmonėms, to dvasia patinka ir Kūrėjui“ (Avot 3 – 10). Iškyla klausimas, argi nematome, kad pas didžiuosius ir labiausiai žinomus Toros išminčius buvo nesutarimai su aplinkiniais?