Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] ... ... ... [56] [57] [58] [59] [60] [61] [62] [63] [64] [65] ... ... ... [851] [852] [853] [854] [855] > Atgal
Pesacho Agadoje parašyta: „Šventyklos priminimas pagal Hilelį. Hilelis, kai dar stovėjo Šventykla, taip švęsdavo Pesachą: sudėdavo Pesacho auką, macą ir maror (karčiąsias žoles) ir valgydavo kartu. Tuo įvykdydamas priedermę „su maca ir maror valgykite ją (Pesacho auką)“.
Žmogus susideda iš trijų (dvasinių) „kūnų“: a) „vidinis“ kūnas – šventos sielos „drabužis“; b) „klipat noga (švytintis, analizė) – pusiau netyras ir pusiau šventas; c) „miška de chivija“ – „gyvatės oda“ (netyras, visiškai nepataisomas).
Vieną dieną atėjo filosofas, pasaulio tautų išminčius ir paklausė rabi Šimoną: „Senoli, senoli turiu tau tris klausimus.
Kaip jau kalbėjau Baal Šem Tovo vardu, prieš priedermės vykdymą nereikia galvoti apie Apvaizdą. Bet atvirkščiai, žmogus turi pasakyti: „Jei ne aš už save, tai kas už mane“.
Pakalbėkime apie atgailą. Tai galima pavadinti „tobulumu“, kai pamatai, kad viskas yra apspręsta iš anksto.