Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] ... ... ... [16] [17] [18] [19] [20] [21] [22] [23] [24] [25] ... ... ... [856] [857] [858] [859] [860] > Atgal
Tačiau „ne kiekvienas gali ateiti ir mokytis“, todėl Baal aSulamas griežtai rinkosi sau mokinius. Tik tiems, kurie buvo atsidavę Kūrėjo darbui, pasiekę tam tikras dvasines pakopas bei nuovokūs – tik tiems buvo leista ateiti pas Baal aSulamą.
Yra žinoma, kad kiekviena raidė iš Alef-Bet raidžių turi ypatingą tik jai savybę. Todėl raidė ת „Tav“ tvirtino, kad ji yra labiausiai tinkama iš visų raidžių, galinti atvesti pasaulį į tobulumą, juk ji yra Tiesos savybė, ir ji yra Karaliaus „antspaudas“.
Vieną kartą turkų policija Baal aSulamo mokinius perspėjo, kad keliuose klaidžioja hiena. Tačiau mokiniai visai nekreipė dėmesio į tai, ką jiems sako ir toliau ėjo į pamokas, nes jų noras buvo vienas – patekti į mažą namuką Givat Šaulyje.
Baal aSulamas, dar prieš atvykdamas į Izraelį, buvo užbaigęs visą šiame pasaulyje esantį savo sielos ištaisymo darbą. Ir kiekvieną kartą jis ieškojo galimybės kaip dar gali pasitarnauti Pasaulio Valdovui.
Tora sako (Vajikra, 19): „Kai ateisite į žemę (kurią Kūrėjas duos jums) ir kai pasodinsite bet kokį vaismedį, tris metus nevalgykite jo vaisių – trys metai uždrausti jums, o ketvirtais metais jo vaisiai bus šventenybė Kūrėjo garbei. Penktais metais valgykite visus jo vaisius, kad padidinti jums jo derlių. Aš Kūrėjas, jūsų Dievas“.