וְיָדַעְתָּ הַיּוֹם, וַהֲשֵׁבֹתָ אֶל לְבָבֶךָ, כִּי יְהוָה הוּא הָאֱלֹהִים, בַּשָּׁמַיִם מִמַּעַל וְעַל הָאָרֶץ מִתָּחַת: אֵין, עוֹד. דברים ד' – לט Ir sužinosi šiandien ir priimsi į širdį, kad Kūrėjas yra Dievas danguje viršuje ir ant žemės apčioje, nėra (nieko) daugiau. (Dvarim 4 – 39)

זהר על מה קאים עלמא

Zohar „Ant ko laikosi pasaulis“

Rabi Šimonas pradėjo (atvėrė): „ Kokios nuostabios Tavo buveinės Kūrėjau“.(Tehilim 84 – 1).

Parašyta: „Pražus kalbantys netiesą, melagiais ir apgavikais šlykštisi Kūrėjas“ (Tehilim 5 – 7).

Pradėjo tas senis ir pasakė: „Ir dykumoje, kurią matei, kur nešė tave Kūrėjas, kaip nešioja žmogus savo sūnų“ (Dvarim 1 – 31).

Pradėjo (atidarė) rabi Šimonas ir tarė, apie ką parašyta: „Ir atsuko Chizkijahu veidą į sieną ir meldėsi Kūrėjui“( Ješajahu 38 –2).

„Kiekvienas, išleidžiantis savo dukterį už prasčioko, lyg suriša ją ir padeda prieš liūtą” (Talmudas, Psachim).