[1] [2] [3] [4] [5] [6] [7] [8] [9] [10] [11] [12] [13] [14] [15] ... ... ... [816] [817] [818] [819] [820] > Atgal
Tora sako (Vajikra, 19): „Kai ateisite į žemę (kurią Kūrėjas duos jums) ir kai pasodinsite bet kokį vaismedį, tris metus nevalgykite jo vaisių – trys metai uždrausti jums, o ketvirtais metais jo vaisiai bus šventenybė Kūrėjo garbei. Penktais metais valgykite visus jo vaisius, kad padidinti jums jo derlių. Aš Kūrėjas, jūsų Dievas“.
Toros dalyje, kalbančioje apie įstatymus kohenams (Vaikra, 21), išvardinti septyni artimi žmonės, kuriuos net kohenas privalo palaidoti („net kohenas“ – nes tai susiję su ritualinės švaros pažeidimu).
Yra paprotys dėti ranką ant antkapio: ant rankos - penki pirštai, kiekviename piršte trys sąnariai – viso 15, ir tai primena mirusiųjų prisikėlimą, kadangi pranašystę apie tai sudaro 15 ivrito žodžių.
Pradžioje turime suprasti išminčių pasakymą: „stengeisi ir radai – tikėk, nesistengei ir radai – netikėk“ (Talmudas, Megila).
Tačiau mums reikia įsižiūrėti į šio gamtos dėsnio prigimtį, t.y. iš kur atsirado trūkumas, gėda ir nepatogumas, kuriuos mes jaučiame labdaros gavimo metu?