[1] [2] [3] [4] [5] [6] [7] [8] [9] [10] [11] [12] [13] [14] [15] ... ... ... [816] [817] [818] [819] [820] > Atgal
„Štai priedermės, kurių vykdymo vaisius žmogus skina šiame pasaulyje, o atpildas už jų įvykdymą - pasaulyje, kuris ateis...“
Tačiau „ne kiekvienas gali ateiti ir mokytis“, todėl Baal aSulamas griežtai rinkosi sau mokinius. Tik tiems, kurie buvo atsidavę Kūrėjo darbui, pasiekę tam tikras dvasines pakopas bei nuovokūs – tik tiems buvo leista ateiti pas Baal aSulamą.
Yra žinoma, kad kiekviena raidė iš Alef-Bet raidžių turi ypatingą tik jai savybę. Todėl raidė ת „Tav“ tvirtino, kad ji yra labiausiai tinkama iš visų raidžių, galinti atvesti pasaulį į tobulumą, juk ji yra Tiesos savybė, ir ji yra Karaliaus „antspaudas“.
Vieną kartą turkų policija Baal aSulamo mokinius perspėjo, kad keliuose klaidžioja hiena. Tačiau mokiniai visai nekreipė dėmesio į tai, ką jiems sako ir toliau ėjo į pamokas, nes jų noras buvo vienas – patekti į mažą namuką Givat Šaulyje.
Baal aSulamas, dar prieš atvykdamas į Izraelį, buvo užbaigęs visą šiame pasaulyje esantį savo sielos ištaisymo darbą. Ir kiekvieną kartą jis ieškojo galimybės kaip dar gali pasitarnauti Pasaulio Valdovui.