Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] ... ... ... [36] [37] [38] [39] [40] [41] [42] [43] [44] [45] ... ... ... [875] [876] [877] [878] [879] > Atgal
Iki šiol aiškinomės dvi pakopas meilės, priklausančios nuo kokios priežasties. Dabar reikia suprasti, kaip žmogus nusipelno su Kūrėju meilės, nepriklausančios nuo jokios priežasties, santykių.
Ir kam reikėjo knygos Zohar išminčiams aprašyti visus pasikeitimus, lyg jie vyktų pačiame Acilut pasaulyje?
Keliose vietose Tora pakartoja šį draudimą: „Tik saugokis, kad nevalgytum kraujo, nes kraujas – tai siela ir nevalgyk sielos kartu su mėsa. Nevalgyk jo, ant žemės išpilk, kaip vandenį.
Tai ir yra tas, kai žmogus nusipelno nuodėmių atleidimo, tada tyčiniai nusikaltimai virsta nuopelnais.
Ir tai panašu į žvakę, t.y. jei uždegsi nuo vienos žvakės nors tūkstantį, ar šimtus tūkstančių žvakių, ar neuždegsi nei vienos žvakės, vis tiek toje pirmoje žvakėje nebus jokio pakitimo.