- מה ידידות משכנותיך ה' צבאות, נכספה גם כלתה נפשי לחצרות ה', לבי ובשרי ירננו אל אל חי. תהלים פד – ב', ג Kokios nuostabios Tavo buveinės, Kūrėjau, mano siela labai troško į „Kūrėjo kiemus“, mano širdis ir kūnas džiūgavo „Gyvuoju Dievu“. (Tehilim 84 –2, 3)
Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] ... ... ... [56] [57] [58] [59] [60] [61] [62] [63] [64] [65] ... ... ... [805] [806] [807] [808] [809] > Atgal
פתיחה לחכמת הקבלה קנ
Įvadas į kabalos išmintį
Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)
Tai pasaulių B – J – A parcufų aukštis (šijurei koma) ir jų stovėjimas, kurie buvo pas juos po papildomo mochino, prieš pirmo Adamo nuodėmę.
שמעתי לג
„Šamati“ 33
Tai, ką girdėjo ravas Baruchas Ašlagas iš savo tėvo Baal Sulamo
Parašyta: „Ir išmetė Aronas burtus dviem ožiams, vienas burtas – Kūrėjui, kitas burtas – Azaeliui“ (Vajikra 16 – 8).
הקדמה לתלמוד עשר הספירות לב
Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“
Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)
Pradėkime nagrinėti „Tikunei Zohar“ pasakymą nuo pabaigos į pradžią.
הקדמה לספר הזהר ל
Įvadas į knygą Zohar
Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)
Nuo „trylikos metų“ ir toliau pradeda žmoguje veikti „taškas širdyje“, t.y. šventos sielos kita pusė, kuri žmogaus nore gauti jau nuo gimimo.
הקדמה לתלמוד עשר הספירות
Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“
Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)
Netgi tie, kurie užsiima Tora (lo lišma), visą gerumą daro tik dėl savęs. Apie tai parašyta: „ir turi prisiminti, kad jie tik tik kūnas, kuriame praeina dvasia ir negrįžta“ (Tehilim 78-39), negrįžta niekada, ir tai Mašiacho dvasia.
