Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] ... ... ... [26] [27] [28] [29] [30] [31] [32] [33] [34] [35] ... ... ... [839] [840] [841] [842] [843] > Atgal
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tarp šių dalykų nėra jokio ryšio. Ir jei Talmudas nori įrodyti, kad žmogus privalo pergyventi kartu su bendruomene, kodėl paskui reikia kalbėti ir išskirti „viduriniųjų“ savybę iš „nusidėjėlių“ savybės?
Čia turime gerai suprasti išminčių pasakymą. „Parašyta, tuo metu, kai bendruomenė randasi bėdoje, tegul nesako žmogus: „Eisiu namo, valgysiu ir gersiu, ir ramybė mano sielai“ (Talmudas, Taanit 11).
Todėl ir sako, kad jei žmogus padarė „vieną priedermę“, nes po „sugrįžimo iš baimės“ žmogui trūksta tik „vienos, t.y. meilės Kūrėjui, priedermės“.
„Vargas tam žmogui, kuris priskirs Kūrėjui kokią nors savybę, t.y. pasakys, kad kokia tai savybė yra pas Kūrėją pati iš savęs.
Tora sako, kad kai Moše artinosi prie Kūrėjo, kildamas į Sinajaus kalną, jis turėjo nugalėti tris kliūtis, skiriančias jį nuo Šchinos: tamsą, debesis ir rūką. Taip ir mes, prieš prisiartindami prie Šchinos ir kreipdamiesi į Kūrėją, darome tris žingsnius.