Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] ... ... ... [36] [37] [38] [39] [40] [41] [42] [43] [44] [45] ... ... ... [875] [876] [877] [878] [879] > Atgal
Moše pranešė tautai, kad prie Sinajaus kalno jie gaus Torą ir priedermes iš Kūrėjo. Todėl nuo pat tos dienos, kai judėjai išėjo iš Egipto, jie skaičiavo, kiek savaičių ir dienų lieka iki dienos, kai jiems bus dovanota Tora, ir be fizinės laisvės jiems bus duota ir dvasinė laisvė.
Išminčiai teikė šiai knygai ypatingą reikšmę. Rabi Akiva netgi pasakė: „Visos Tanacho knygos šventos, bet „Šir aširim“ - šventų švenčiausia“.
Pesacho maldų tvarka beveik nesiskiria bet kurios kitos iš trijų metų švenčių. Ryškiausias skirtumas - tai „Halelio skaitymas“. Dar viena pirmos Pesacho dienos ypatybė - tai Malda apie rasą.
Šventyklos laikais Pesacho aukos mėsą reikėdavo valgyti pačioje sederio pabaigoje - kad tos mėsos skonis, „priedermės“ skonis, liktų burnoje. Mūsų laikais atminimui apie tai yra suvalgomas gabaliukas macos, kuri todėl vadinasi „afikomanu“.
Mes esame liudininkai, kad yra bandymų iš naujo papasakoti Pesacho Agadą. Kodėl atsiranda tokie norai?